Tai gražus ir savitas Aukštaitijos žemės kampelis, įkurtas siekiant išsaugoti ir atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojamai naudoti. Tai antras pagal plotą šalyje parkas (apie 40,5 tūkst. ha), pasižymintis puikiomis sąlygomis vandens turizmui. Jis patrauklus gražiais ir švariais ežerais, sujungtais vaizdingomis protakomis, etnokultūriniais kaimais, raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa ir gamtos darna.

Gamtos sukurtame ir žmogaus kultūros paveldo praturtintame Parko kraštovaizdyje apstu gyvosios gamtos vertybių. Sutikdami Aukštaitijos nacionalinio parko 40 metų jubiliejų, Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai, padedami rėmėjų, išleido unikalų leidinį apie jame slypinčias gamtos vertybes. Knygoje pateikti keturiasdešimties metų gamtos tyrimų Aukštaitijos nacionaliniame parke rezultatai, vaizdingai iliustruoti fotografijomis. Tai unikalus gamtos vadovėlis norintiems artimiau pažinti Aukštaitijos nacionalinį parką ir pradžiamokslis būsimiems parko gamtos tyrinėtojams.

Krekenavos regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Jis apima Nevėžio slėnį, greta jo prigludusius pelkėtus miškus ir lygumas, paįvairintas vinguriuojančiais upokšniais. Gražesnės vietos Vidurio Lietuvoje nerasi. „Ten susimąstęs tamsus Nevėžis, kaip juosta juosia žaliąsias pievas…“, – sako Maironis. (Iš: Krekenavos regioninis parkas. Kaunas: Lututė, 2013. P. 4-5)

„Jeigu nebūtų Biržų – Pasvalio krašto, Lietuvai stigtų labai savitu kraštovaizdžiu pasižyminčio regiono, kuriame tokia gausybė paslaptingų, plynumas pagyvinančių smegduobių, keliančių ne tik nuostabą, bet ir nuolatinį pavojų. Gamta, nuolat prasmenganti žemė ir keistas vanduo savaip veikė čia gyvenančius žmones, skatino juos stebėti ir fiksuoti gamtos reiškinius, o patys žmonės, apgyvendindami žemę, čia kirsdami miškus ir plėsdami žemdirbystės plotus, darė įtaką gamtai, skatino paslaptingų karstinių reiškinių plitimą ir intensyvumą. Ir tebeskatina iki šių dienų.“ Augustinas Linčius, Vytautas Narbutas. (Linčius, Augustinas, Narbutas, Vytautas. Biržų – Pasvalio krašto gamtos ir istorijos slėpiniai. Vilnius: Akstis, 2008. P. 5)

Daugelis Lietuvos senųjų dvarų parkų visų pirma vertinami kaip puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai. Knygoje apžvelgti ir pristatyti 77 gražiausi, šiuo metu geriausiai tvarkomi Lietuvos dvarų parkai, supažindinama su juose augančiais retais egzotiniais medžiais ir įdomesniais šių parkų, kartu ir dvarų sodybų įkūrimo bei istorijos faktais. Albume taip pat apžvelgiami ir tie parkai, kurie šiandien galbūt dar nėra patrauklūs, bet jau numatomi renovuoti artimiausiais metais ir, be abejonės, pateks į šalies gražiausių ir geriausiai tvarkomų parkų sąrašus.

„Šis leidinys skirtas norintiems keliauti po gražiausias tėviškės vietas, bendrauti su gamta, susipažinti ir grožėtis ja įvairiais metų laikais. Atrasti dar nematytų vietų ir reginių, gyvų etnografinių kaimų, vienkiemių, gamtos ir kultūros paminklų, senųjų kulto vietų – alkakalnių, gojų, akmenų, šaltinių, senolių ąžuolų po kuriais buvo kūrenama šventoji ugnis, piliakalnių, senųjų gynybinių įtvirtinimų, pilkapių. Visa tai galima sutikti ir pamatyti Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose bei Trakų istoriniame nacionaliniame parke.“ Julius Aukštaitis (Iš: Aukštaitis, Julius. Lietuvos nacionaliniai parkai. Kaunas: Lututė, 2006. P. 5)

„Mažai žinome ir apie vertingiausias bei vaizdingiausiais Lietuvos teritorijas, apie jų teikiamą naudą. Dažnai dairomės į kaimynines šalis, ieškome egzotikos, o šalia esančių vertybių nepastebime, nesuvokiame, nevertiname. Knygoje trumpai aprašomos, pristatomos valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose bei kitose teritorijose esančios gamtos ir kultūros vertybės.“ Albertas Stanislovaitis ( Iš: Lietuvos saugomos teritorijos. Kaunas: Lututė, 2019. P. 5)

Tai gražiausių objektų Lietuvoje leidinys norintiems pažinti gražų, žalią, gyvą, miškais ir ežerais nusagstytą, upelių išraižytą mūsų kraštą. Nacionaliniai, regioniniai parkai, rezervatai – pačios vertingiausios mūsų šalies vietos. Čia saugomi unikalūs gamtos kampeliai – įvairiausių gyvūnų, paukščių, augalų buveinės; saviti miestai, miesteliai, kaimeliai – mūsų namai, kur puoselėjamos lietuviškos tradicijos, kalba, kultūra. Tai ypatinga Lietuva – keliaukime ir atraskime gražiausias Lietuvos vietoves.