Šis puikus albumas – apie Lietuvos šiaurėje, Rokiškio rajone esantį Ilzenbergo dvarą – vieną seniausių Lietuvos dvarų, minintį 500 metų jubiliejų ir įkurtą tik 16 metų vėliau nei netoliese esantis Rokiškis. Knygoje pateikta išsami dvaro istorija, pristatytos jį valdžiusios giminės, supažindinama su dabartinio dvaro savininko Vaido Barakausko įgyvendintu dvaro atkūrimu, jame vystoma biodinaminio ūkio veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, archyvinių dokumentų faksimilėmis.

Biržų krašto dvarvietės, remiantis istoriniais šaltiniai, kūrėsi XVI a. pradžioje. Mantagailiškio dvaras – vienas iš XVI-XX a. pirmosios pusės dvarų, kuris nepriklausė Biržų savininkams kunigaikščiams Radviloms, grafams Tiškevičiams, ir iki šių dienų išliko su XIX a. antrosios pusės rekonstrukcijomis. Dabartiniai dvaro savininkai, siekdami nustatyti dvaro raidą, ėmėsi iniciatyvos vykdyti archeologinius tyrimus. Leidinyje pateikiami jo istoriniai ir archeologiniai tyrimai, dvaro atkūrimo projektas. Knyga gausiai iliustruota dvaro pastatų, archeologinių tyrimų ir radinių nuotraukomis ir planais.

Knygoje – iki šiol dar mažai žinomos senosios Rokiškio dvarvietės, kurios pradžia siekia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikus, istorija. Straipsnių autoriai supažindina su visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ narių inicijuotomis istorinių šaltinių paieškomis ir pateikia naujausių žinių apie kunigaikščių Krošinskių dvarą, Rokiškio bendruomenės dalyvavimą senosios dvarvietės archeologiniuose tyrinėjimuose ir pristato tyrimų rezultatus.

Knygoje – per 150 grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių šeimų fotografijų, atrinktų iš daugiau nei 1200, saugomų Rokiškio krašto muziejaus fonduose. Užfiksuotose akimirkose atsiskleidžia Rokiškio dvarą valdžiusiųjų gyvenimas: čia yra ir vaikų išdaigų, ir suaugusiųjų iškylų, ir žirgų, ir automobilių. Grafai patys mėgo fotografuoti, todėl pro objektyvą neprasprūdo ir šeimos augintiniai, ir ūkio darbai, yra netgi XX a. pr. interjero detalių – o tai gana retas reiškinys Lietuvos archyvuose.

Išleista knyga yra pirmasis Burbiškio dvaro istorijai ir kultūrai skirtas leidinys, kuriame siekiama aktualizuoti dvaro reikšmę, jo kūrimo ir atkūrimo istoriją, populiarinti ir išsaugoti čia gyvenusių ir kūrusių asmenybių palikimą bei atminimą ateities kartoms. Knyga skirta Astos Baženskienės (1927-2017) ir Adomo Baženskio (1923-2007) atminimui. Gausiai iliustruotas 228 puslapių leidinys – E. Prascevičiaus per 40 metų kauptų duomenų rezultatas. Autorius nuo 1981 m. ėmėsi Burbiško dvaro atkūrimo idėjos, rinko medžiagą, ikonografinius ir archyvinius šaltinius, užrašinėjo dvare tarnavusių žmonių pasakojimus, tyrinėjo dvaro istoriją, skelbė straipsnius.

Reprezentacinis leidinys, pristatantis Bistrampolio dvarą (Panevėžio r.) – jo istoriją (Bistramų giminę), kultūrinę veiklą (Bistrampolio festivalius), verslą. „… Štai balti rūmai, veikiau Stanislovo laikų, negu saksoniškosios statybos, su skliautuotu pirmu aukštu, virš kurio – didžiulis, kolonomis paremtas balkonas. Iš balkono mėgdavome sveikinti atvažiuojančius svečius… Jiems prašant, pasakodavome giminės istoriją.“ Walerian Meysztowicz (Iš: Bistrampolio dvaras: praeitis ir dabartis. Panevėžys : Amalkeros leidyba, 2015. P. 12)

Šis dvaras garsėja išties turtinga istorija, mat buvo iškiliausių Lietuvos didikų rezidencija. Metus nuo 1858-ųjų skaičiuojantis Alantos dvaras mena laikus, kai jame šeimininkavo Tadeušas Pac – Pomarnackis, žiemas leisdavęs Žydrosios pakrantės kurorte Nicoje, o į Alantą atvykdavęs pavasarį ir būdavęs čia iki pat rudens. Į albumą „Alantos dvaras“ sudėtos senosios dvaro interjerų nuotraukos, gautos iš Alicijos Pac – Pomarnackos šeimos archyvo, ir specialiai šiam albumui žinomų fotografų darytos nuotraukos.

Lietuvos dvarai ir pilys – reikšmingi mūsų istorijos liudininkai, per savo gyvavimo laikotarpį būdavę didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kultūros ir švietimo centrais, saugodavę ne tik turtingas bibliotekas, archyvus meno dirbinių ir paveikslų kolekcijas, bet ir didikų, bajorų šeimų istorijas, jų gyvenimo būdą. Leidinyje supažindinama su atgimstančiais, sutvarkytais ir naujam gyvenimui prikeltais mūsų valstybės dvarais ir pilimis. Pagal etnografinius regionus suskirstyti 96 gražiausi Lietuvos dvarai ir atskirai išskirtos 10 pilių atskleidžia senąją ir dabartinę savo istoriją.