Diplomato Remigijaus Motuzo studija siekė keleriopų uždavinių. Autoriui buvo įdomu pažvelgti į Lietuvos ir Švedijos santykius ne tik lietuvių, bet ir švedų istorikų, diplomatų akimis, atskleisti Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių likimus ir stebėti susikuriančių lietuviškų draugijų Švedijoje veiklą, išsiaiškinti, „kokios įtakos turėjo bendrieji Lietuvos užsienio politikos tikslai ir uždaviniai skandinaviškajai diplomatijos krypčiai formuotis“, kaip, paprasčiausia, atrodė diplomatinių atstovų paskyrimo procedūra, kaip būdavo sprendžiami reprezentacijos, ambasados personalo, būsto, inventoriaus klausimai.