Dokumentinė monografija pasakoja apie Eduardą Turauską, iškilų politikos, visuomenės veikėją, žinomą diplomatą, nuolatinį Lietuvos delegatą prie Tautų Sąjungos, lemtingu Lietuvai laikotarpiu ėjusį URM politikos departamento direktoriaus pareigas, dalyvavusį sprendžiant visus pagrindinius užsienio politikos klausimus. Leidinio autorė užsibrėžė tikslą „nušviesti E. Turausko gyvenimo kelią pasitelkusi žmogiškąjį faktorių, stengdamasi atskleisti Jo vidinį pasaulį, santykį su šeimos nariais, bičiuliais, užsienio diplomatais, žiniasklaidos atstovais ir kt., o knygos skaitytojui duoti laisvę mąstyti, pačiam daryti prielaidas ir išvadas vienu ar kitu klausimu.“ Joana Viga Čiplytė (Iš: Eduardas Turauskas (1896–1966): ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Vilnius: Versus aureus, 2016. P. 15)

Knygoje remiantis istoriniais šaltiniais atkuriama diplomato Stasio Antano Bačkio biografija, atskleidžiama jo aktyvi visuomeninė ir publicistinė veikla bei penkiasdešimt metų trukęs diplomatinis darbas Paryžiuje ir Vašingtone iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Autorius išryškina S. A. Bačkio vaidmenį organizuojant Vakaruose pagalbą ginkluotai rezistencijai okupuotame krašte.

„Karininkas, prezidento sekretorius, diplomatas – tai dr. K. Graužinio biografijos žingsniai, kuriuos visada lydėjo Lietuvos vardas. Kariuomenės savanoris, aviacijos pulkininkas, teisės ir diplomatijos mokslus baigęs Paryžiuje, dr. K. Graužinis buvo sekretoriumi diplomatinėse atstovybėse, Užsienio reikalų ministerijoje, Prezidentūroje, Lietuvos delegacijų sudėtyje tarptautinėse derybose. 1932–1939 m. jis buvo Lietuvos charge d’affaires prie Šv. Sosto. Dr. K. Graužinis, didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs svetur, garbingai ėjo savo pareigas ir atkakliai gynė Lietuvos teises į laisvę ir nepriklausomybę. Tai yra pasakojimas apie diplomatą, apie žmogų, kurio likimas – stovėti laisvės sargyboje neturint teisės trauktis…“ Asta Petraitytė-Briedienė (Iš: Petraitytė-Briedienė, Asta. Diplomatas dr. Kazimieras Graužinis. Vilnius: Versus, 2018. P. 7)

„Ši studija skiriama platiems visuomenės sluoksniams, norint parodyti B. K. Balutį kaip lietuviškų vertybių saugojimo, veiklumo ir idealizmo pavyzdį, kaip tautos ateities kelrodį, savotišką išeivijos lietuviškumo žadintojo simbolį. Jo pasiaukojama veikla ne tik žavi, bet ir stebina neišsenkama energija, kurios šaltinis – meilė savo tautai ir tikėjimas geresne jos ateitimi“. Juozas Skirius (Iš: Skirius, Juozas. Lietuvių visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880–1967). Vilnius: Vaga, 2001. P. 11)

Nepriklausomos Lietuvos politikas, ministras ir diplomatas Valdemaras Vytautas Čarneckis „buvo vienas iš valstybės, jos politinio gyvenimo, diplomatijos pagrindų ir tradicijų kūrėjų, todėl monografijoje per jo asmenybę atsiveria valstybės atkūrimo problemos, tarptautinio pripažinimo peripetijos, valstybės interesų gynimas, okupacija ir jos padariniai. Knygoje atskleidžiama diplomato vaikystė, mokslo metai, visuomeninė veikla studijų metais, lietuvių karinio dalinio organizavimas Pirmojo pasaulinio karo metais“. Audronė Veilentienė (Iš: Veilentienė, Audronė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: „Esu savo tėvynės patriotas“. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016. P. 7)

Monografija – biografinis tyrimas, apžvelgiantis vieno iš dipukų, JAV lietuvių visuomenininko ir Lietuvos garbės generalinio konsulo Vytauto Čekanausko (1929–2009) gyvenimą, visuomeninę, politinę ir diplomatinę veiklą, kovojant už Kovo 11-osios Lietuvą ir ją kuriant. Remiantis istoriniais šaltiniais atskleidžiami svarbiausi užmiršti ar mažiau žinomi konsulo veiklos momentai, analizuojami įvairiapusiai jo santykiai su Los Andželo lietuvių visuomenės veikėjais, eiliniais išeiviais, amerikiečių organizacijomis, Lietuvos ir JAV valdininkais. Išryškinamas V. Čekanausko veiklos nesavanaudiškumas, patriotinės nuostatos, rūpestis savo Tėvynės likimu, tautiniu išeivijos auklėjimu.

Jurgis Šaulys – varpininkas, spaudos darbuotojas, stovėjęs prie Lietuvos demokratų partijos ištakų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos diplomatas – pasiuntinys Vokietijoje, vėliau Italijoje, prie Šventojo Sosto, Lenkijoje ir Šveicarijoje. Jis buvo aktyvus visuomenininkas, bibliofilas, priklausė daugeliui kultūros, mokslo draugijų, buvo masonų ložės „Lietuva“ narys. Amžininkų vadintas eruditu ir valstybininku.

„P. Klimas (1891–1969 m.) – vienas jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų. Būdamas aktyvus ir tikrai neabejingas to meto procesams, jis aktyviai dalyvavo rengiant šį svarbiausią Lietuvos istorijoje dokumentą. Tyrinėtojas Libertas Klimka rašo, kad Petro Klimo ranka suredaguotas ir Vasario 16-osios Aktas. Kurį laiką jam buvo pavesta ir saugoti šį valstybės gimimo dokumentą. Ir visą likusį gyvenimą Petras Klimas tarnavo kraštui ir žmonėms. Deleguotas į diplomatinę tarnybą, būdamas išmintingas, skvarbaus proto ir mokėdamas kalbas jis tapo geriausiu Lietuvos atstovu, turininguose analitiniuose laiškuose rodydamas šalies vadovams perspektyvą, demokratijos kelią“. Vilius Kavaliauskas (Iš: Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos: Vasario 16-osios akto signataras, diplomatas, Hitlerio ir Stalino kalinys. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017. P. 7)

„Knygoje pateikta unikali istorinė bei dokumentinė medžiaga apie išskirtinę asmenybę, kurią mūsų karta dar galėjo išvysti ir išgirsti – paskutinį tarpukario Lietuvos Respublikos ministrą Juozą Urbšį. Žmogų, kurio ir asmeninis gyvenimas simbolizuoja visos mūsų tautos, viso mūsų krašto skausmingą ir didvyrišką istoriją. Pagerbdami ministrą Juozą Urbšį, pagerbiame visus, kurie kūrė, gynė ir mums paliko didelį turtą – Lietuvos valstybę“. Renaldas Gudauskas ( Iš: Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją: karininkas, diplomatas, kultūros veikėjas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017. P. 7)

„2018 m. minėdami atkurtos Lietuvos šimtmetį, apmąstome įvykius ir prisimename kovotojus už Lietuvos laisvę. Vienas iš šio didelio būrio žmonių – diplomatas, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Maskvoje, teisės mokslų daktaras, docentas Vladas (Ladas) Natkevičius-Natkus (1893 01 19–1945 05 25). Jo gyvenimas ir darbas buvo įvairiapusis ir prasmingas. Pradėjęs nuo eilinio kario, Lietuvos savanorių raitelių „Geležinis Vilkas“ įkūrėju, pelnė karinį kapitono laipsnį, buvo pirmasis karo atašė Latvijoje ir Estijoje. Darbas Kaune, Paryžiuje, Maskvoje subrandino aukštos kvalifikacijos tarptautinės teisės juristą, derybininką, politologinių įžvalgų ir knygų autorių“. Joana Viga Čiplytė (Iš: Dr. Doc. Vladas (Ladas) Natkevičius (1893–1945). Vilnius: Petro ofsetas, 2019. P. 8)