„Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“ yra G. Beresnevičiaus geopolitinė esė. Joje autorius analizuoja Lietuvos tapatybę ir siūlo originalią viziją, kaip Lietuva, pasitelkdama savo kultūrinį bei istorinį potencialą, turėtų veikti XXI a. Europos Sąjungoje. „Puiki intelektualinė provokacija“, – taip apie šią knygą sako politologas Raimundas Lopata.

G. Beresnevičius leidinyje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos. Jo tikslas – apmąstyti tautos likimą. Knyga „Ant laiko ašmenų“ ir provokuoja, ir padeda susivokti. „Laiko ašmenys“ – metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.

Religijotyrininkas G. Beresnevičius veikale taiko religijotyros fenomenologiją baltų religijai tirti, išlaisvinant tyrėją nuo išankstinių nuostatų ir sutelkiant dėmesį į sakralumo patirtį. Šis metodas suteikia galimybę rekonstruoti baltų mitologines struktūras ir suprasti archajinių vaizdinių tęstinumą.                    

 „Simboliai mus pasiekia sustingę: nupiešti, iškalti, aprašyti. Jie perteikia tam tikras reikšmes, į kažką nurodo kaip vaizdai ar formos, todėl galima kalbėti apie simbolius kaip reikšmę ir turinį turinčius fenomenus, nagrinėti jų semantiką.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Senovės baltų simboliai. Vilnius: Academia, 1992. P. 42)

„Pomirtinio gyvenimo problema bus didysis žmogaus rūpestis iki laikų pabaigos… Mūsų tolimi protėviai irgi sprendė amžinąjį žmogaus galutinio likimo klausimą… Įtaigi ir patraukli skaityti knyga, praskleidžianti praeitį gaubiančių paslapčių šydą ir atverianti seniai užmirštus baltiškosios ir lietuviškosios pasaulėžiūros klodus“, – taip apie šią knygą sako filosofas prof. Vytautas Radžvilas.

„Mūsų dienas pasiekė Sovijaus mitas, nepaprastai svarbus senosios mūsų protėvių pasaulėžiūros bei kultūros nagrinėjimui.[…] Sovijaus mitas išties atpasakoja baltams būdingus laidojimo papročius.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. Vilnius: Academia, 1992. P. 88, 92)

Religijotyrininkas G. Beresnevičius veikale gvildena svarbius baltiškojo kulto aspektus. Leidinio pratarmėje rašoma, kad jis, „remdamasis istoriniu lyginamuoju metodu, baltų šventyklas įveda į Šiaurės Europos šalių kontekstą, nusako jų bendrus bruožus.“ (Iš: Nuo kulto iki simbolio. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002. P. 10)

Lietuvių, prūsų, latvių religijos labai ilgai buvo vadintinos gamtiškomis. Religijotyrininkas G. Beresnevičius knygoje siekia parodyti, kad baltų religija buvo brandi ir sudėtinga religinė sistema, o ne primityvus gamtos reiškinių garbinimas. Gamta joje yra sakrali, nes joje pasireiškia dievybės ir vyksta religinės apeigos, tačiau ji nėra aukščiausias kulto objektas.