Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų, graikų, skandinavų, slavų ir kitų tautų istorijos, mitologijos, tautosakos pavyzdžių. Lengva, patrauklia kalba parašytoje knygoje – senieji dievai, kultai, žynių institucija, senosios religijos tąsa ir jos reliktai, mūsų laikus pasiekę įvairių papročių forma.

„Ši knygelė tėra žvilgsnis, mėginantis atskleisti katalikų bažnyčios dinamiką ir šios dinamikos perspektyvas. Tai pasauliečio žvilgsnis į Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje, apie jos gaunamus iššūkius ir jos misijos įgyvendinimo kelius. Apie jų įvairovę.[…] Mes norime kalbėti apie šios dienos situaciją ir sprendimus. Kokia turi būti Katalikų Bažnyčios vieta? Ir kaip jai atsakyti į šį iššūkį?“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Beresnevičius, Gintaras. Naujojo atgimimo išvakarės. Vilnius: Aidai, 2005. P. 10-14)

„Ši knyga – trumpas religijų istorijos studijų įvadas. Juo siekiama supažindinti su senosiomis Artimųjų Rytų, Irano ir Indijos, Europos tautų religijomis. Šios tautos gyveno regione, kuriame atsirado ir rutuliojosi didžiosios pasaulinės religijos, išplitusios už tautų ir valstybių ribų, – judaizmas, budizmas, krikščionybė, manichėjizmas, islamas bei hinduizmas.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Beresnevičius, Gintaras. Religijų istorijos metmenys. Vilnius: Aidai, 1997. P. 7)

„Lietuva XIII– XIV a. išgyveno ypatingos įtampos metą. Ši karinė įtampa atsispindi tiek religijoje, tiek žmonių elgsenoje. Gyvybė ir mirtis, kad ir kaip patetiškai tai skambėtų, eina šalia, kiekvieną akimirką.[…] Dievai ir protėviai kovoja drauge, su gyvaisiais suaugę į vieną išplėtotą, tvarkingą sistemą. Joje žmogus, matyt, ir atranda tą egzistencinį užnugarį, paramą, kuri leidžia jam atsilaikyti neįtikėtinai įtemptoje situacijoje.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Lietuvių mentalitetai: tautinė istorija ir kultūros problemos. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002. P. 102, 104)

Religijų istorikas Gintaras Beresnevičius užčiuopė baltų religinėje tradicijoje 3 ryškias religines reformas. Ryškiausiai Lietuvos teritorijoje gyvenusius baltus ir Lietuvos pagoniškąją valstybę paveikė Sovijaus ir Šventaragio religinės reformos. Knygos autorius leidinio pratarmėje rašo: „Mėginau parodyti, kad prūsų ir lietuvių legendos mena senųjų religijų posūkius.“

Tai pomirtinis žymaus eseisto, religijotyrininko ir publicisto G. Beresnevičiaus tekstų rinkinys. Leidinyje surinkti įvairūs publicistiniai straipsniai, kultūros komentarai ir esė. „Čia skelbiama publicistika yra kitokia – rasime tekstų apie kasdieną ir apie mitologiją, apie politiką ir televiziją, galiausiai tekstų apie tekstus tarsi apie „nieką“ – turbūt artimiausių tam, kas vadintina eseistika.“ Vytautas Ališauskas (Iš: Beresnevičius, Gintaras. Ne apie tai mano dūzgelė. Vilnius: Aidai, 2007. P. 11)

„Eglė žalčių karalienė ir lietuvių teogoninis mitas“– iškilaus lietuvių religijotyrininko ir mitologo G. Beresnevičiaus religinė-istorinė studija. Joje žinoma lietuvių liaudies pasaka analizuojama ne kaip paprastas folkloro kūrinys, o kaip užšifruotas mitas, atskleidžiantis dievų kilmę (teogoniją), giminystės ryšius ir pasaulio sukūrimo elementus.

Religijotyrininkas G. Beresnevičius savo darbe analizuoja baltiškąją pasaulėžiūrą, nagrinėdamas, kaip mūsų protėviai suprato kosminę tvarką ir kokią reikšmę jų religiniame gyvenime užėmė šventvietės. „Šaltinių pateikiami duomenys iš ties rodo, kad baltų gentys turėjo šventųjų giraičių, šventų kalnelių ir pan. – tad, nagrinėdami tuos duomenis, mėginsime nustatyti tokių sakralinių objektų vietą religinėje sistemoje.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Beresnevičius, Gintaras. Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1998. P. 3)

„Palemono legenda, žinoma iš Lietuvos metraščio (Bychovco kronikos), M. Strijkowskio, A. Vijūko-Kojelavičiaus ir vėlesnių redakcijų.[…] Šiame skyriuje norėčiau susitelkti ties lietuvių (prūsų, žemgalių) ir apskritai baltų kilmės versijomis, kurios Lietuvoje, Lenkijoje ir Vakarų Europoje buvo žinomos iki „Palemono“, arba iki Lietuvos metraščio sudarymo.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Beresnevičius, Gintaras. Palemono mazgas: Palemono legendos periferinis turinys: religinė istorinė studija. Vilnius: Sapnų sala, 2003. P. 6)

„Religija yra pagrindų pagrindas: religinių dalykų iki galo nesuvoksime, tačiau, nemėgindami jų perprasti, nesuprasime nieko. Juolab nesuprasime kitų. Nesuprasime išnykusių civilizacijų, tačiau nesuprasime ir bendralaikių musulmonų; juk kitų kitokumo pagrindas jų religijos kitokumas.“ Gintaras Beresnevičius (Iš: Kultūra ir religija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. P. 312)