Romanas „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ – tai šokiruojantis kūrinys, apjungiantis trilerį ir meilės istoriją, besivystančią Šiaurės Korėjoje, kur gyvenantys žmonės neturi teisės rinktis, kaip gyventi ir ką mylėti. Pagrindinis veikėjas ir pirmosios knygos dalies pasakotojas Čiun Do – vietinis Šiaurės Korėjos gyventojas, našlaičių prižiūrėtojo sūnus. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, kuris vakariečiams varo siaubą. Tačiau pats Čiun Do negali to palyginti su kitų šalių kasdienybe. Jis nesilankė užsienyje, pasaulio nematė net televizijos ekrane, todėl jo gyvenimas pačiam protagonistui atrodo normalus. Jis tiki diktatoriška tvarka ir gyvena taip, kaip to reikalaujama. Čiun Do nereikia priimti rimtų sprendimų. Jam tereikia gyventi pagal taisykles ir įsakymus. Ir jis uoliai juos vykdo: grobia žmones, patruliuoja pasienyje, ieško nelegalios veiklos pėdsakų.
Adam Johnson (g. 1967 m.) – amerikiečių rašytojas. Labiausiai išgarsėjo romanu „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ (2012). Už jį gavo ne vieną literatūrinį apdovanojimą, tarp jų Pulitzerio premiją.

„Dagilis“– tai jautri vaikino brandos istorija, atskleidžianti šių dienų Amerikos visuomenės daugiasluoksniškumą ir liudijanti stebuklingą meno galią.
Apsilankymas Niujorko Metropolitano meno muziejuje negrįžtamai pakeičia dar paauglio pagrindinio romano veikėjo ir pasakotojo Teo Dekerio likimą – teroristams susprogdinus bombą muziejuje žūsta jo motina, o jis stebuklingai išsigelbėja. Likęs vienas, įskaudintas ir pasimetęs vaikinas blaškosi gyvenimo klystkeliais nuo Niujorko iki Las Vegaso, klimpsta į melo ir apgavysčių liūną, o vieninteliu šviesos spindulėliu tampa žymiojo Rembrandto mokinio dailininko Carelio Fabritijaus paveikslas „Dagilis“, kurį jis slapta išsineša iš muziejaus tą tragišką dieną. Šis paveikslas, galiausiai įtraukęs Teo į pogrindinį nusikaltėlių pasaulį (Niujorke ir Amsterdame), gali jį ir išgelbėti, ir pražudyti.
Donna Tartt (g. 1963 m.) – amerikiečių rašytoja. 2013 m. romanas „Dagilis“ sulaukė išskirtinio literatūros kritikų ir skaitytojų dėmesio, apdovanotas Amerikoje bene prestižiškiausia Pulitzerio premija.

Romanas „Šalininkas“– knyga apie nepaprastai sudėtingą asmenybę, žmogų, kuris nuo gimimo jautėsi esąs kitoks: susidvejinęs, priklausantis iš karto abiem kariaujančioms stovykloms, o iš tiesų – nė vienai.
Pagrindinis veikėjas – maišyto kraujo intelektualas ir dvigubas agentas. Jis sąžiningai tarnauja slaptojoje proamerikietiškoje Pietų Vietnamo policijoje, ir drauge perdavinėja slaptas žinias savo vaikystės draugui Vietkongo ryšininkui. Jis tiki komunizmo idealais, tačiau užjaučia ir žmones, kuriuos pats išduoda ir pasmerkia mirčiai. Jis pernelyg subtilus, vidinis jo pasaulis per daug sudėtingas, kad galėtų priklausyti tik kuriai nors vienai pusei. Todėl jo siela ir tampa mūšio lauku, kuriame ne melas kovoja su tiesa, bet dvi tiesos kaunasi tarpusavyje.
Viet Thanh Nguyen (g. 1971 m.) – vietnamiečių kilmės JAV rašytojas, Pietų Kalifornijos universiteto profesorius. 2016 m. pelnęs Pulitzerio premiją, romanas „Šalininkas“ tapo labiausiai aptariama knyga Amerikoje.

Romanas „Medžių istorija“ pasakoja apie gyvybiškai svarbų ir beprotiškai trapų žmogaus ryšį su gamta.
Šeima pasodina po skirtingą medį kaskart gimus kūdikiui. Kalbos ir klausos sutrikimą turinti mokslininkė išsiaiškina, kad medžiai bendrauja tarpusavyje. Tailande pašautą ir iš dangaus krentantį lakūną išgelbsti šakotas banjanas… Devyni paprasti žmonės, devynios nepaprastos istorijos.
Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos.
Richardas Powersas (g. 1957 m.) – amerikiečių rašytojas. „Medžių istorija“ 2019 metais buvo apdovanota prestižine Pulitzerio premija.

Ši nuostabiai tyra knyga – tai seno mirštančio tėvo laiškai sūnui, kuriuos berniukas skaitys užaugęs. Šiltas ir nepamirštamas kunigo Džono Eimso balsas nušviečia žmogiškąją egzistenciją ir atskleidžia gyvenimo didybę bei nuopuolius per laikinumo prizmę.
Romane „Gileadas“ mirtinai sergantis kunigas Džonas Eimsas (John Ames), gyvenantis nedideliame JAV miestelyje, suvokia, kad greitai mirs ir nori palikti savo septynmečiui sūnui laiškus, kuriuose – daug išminties, būtinos atsistoti ant kojų. Kaip sakoma – ne žuvis, o meškerė. Kunigas, priešingai stereotipams, kalba paprastai, šiltai ir filosofiškai. Gyvenimas – didis, o nuopuoliai pasitaiko visiems, tačiau jie – laikini. Knygos pradžioje nurodoma data – 1957-ieji.
Marilynne Robinson (g. 1943 m.) – amerikiečių romanistė, eseistė. „Gileadas“ atnešė rašytojai šlovę, Pulitzerio premijos prizą.

„Požeminis geležinkelis“ – istorija apie vienos moters įnirtingą ryžtą pabėgti nuo vergijos siaubo ir sukrečiamai įtaigus istorijos apmąstymas.
Kora yra medvilnės plantacijos Džordžijos valstijoje vergė. Visi vergai čia gyvena lyg pragare, bet Korai blogiau negu daugeliui; ji atstumtoji net tarp kitų afrikiečių. Kai Cezaris, neseniai iš Virdžinijos atvykęs vergas, papasakoja jai apie požeminį geležinkelį, juodu nusprendžia bėgti į šiaurę. Jie leidžiasi į šiurpią kelionę, į vieną valstiją po kitos, ieškodami tikros laisvės. Kaskart sustojusi Kora susiduria su vis kitokiu pasauliu, kurį autorius talentingai atkuria remdamasis priespauda, kurią juodaodžiai patyrė laikais prieš JAV pilietinį karą.
Colson Whitehead (Kolsonas Vaithedas, g. 1969 m.) – amerikiečių rašytojas. Knyga „Požeminis geležinkelis“ JAV laimėjo ir Nacionalinę knygos, ir prestižinę Pulitzerio (2017) premijas.

„The nickel boys“ – romanas, parašytas remiantis tikra istorija apie Floridos valstijoje veikusią berniukų pataisos mokyklą. Per visą daugiau nei šimto metų gyvavimo istoriją ši institucija buvo įtariama neleistinu žiaurumu, išnaudojimu, teroru ir smurtu, tačiau nė vienas tyrimas nepakeitė negailestingos sistemos. 2011 m. mokykla pagaliau buvo uždaryta. Jos teritorijoje buvo rasta keliolika nepažymėtų kapų, o vėliau nustatyta, kad neaiškiomis aplinkybėmis čia mirė ar buvo nužudyta per 100 moksleivių.
Septintajame dešimtmetyje juodaodis berniukas Elvudas Kurtisas neteisingai nuteisiamas ir išsiunčiamas perauklėti į paauglių pataisos koloniją. Netrukus jis suvokia patekęs ne į perauklėjimo mokyklą, o į siaubo namus. Vienintelis vilties spindulėlis – naujas bičiulis Terneris, kitas Nikelio akademijos auklėtinis.
Colsonas Whiteheadas – vienas iš nedaugelio rašytojų jau du kartus apdovanotas prestižine Pulitzerio premija už grožinės literatūros kūrinius: 2017 m. už „Požeminį geležinkelį“ ir 2020-aisiais – už „The nickel boys“.

„Olivija Kiteridž“ romanas – negailestingai atviras žvilgsnis į žmogaus gyvenimo esmę.
Kartais griežta, kartais kantri, kartais įžvalgi, o kartais liūdnai nenuovoki Olivija Kiteridž yra į pensiją išėjusi mokytoja. Ji bamba dėl pokyčių mažame Krosbyje ir visame pasaulyje, tačiau ne visuomet pastebi, kaip keičiasi aplinkiniai žmonės – netgi suaugęs sūnus, kurį slegia neracionalus jos prieraišumas, ir vyras Henris, kurio atsidavimas santuokai virto ir palaima, ir prakeiksmu.
Miestelio gyventojams grumiantis su dideliais ir mažais iššūkiais, Olivija vis geriau supranta ir įvertina savo gyvenimą – kartais skausmingai, bet visuomet negailestingai atvirai.
Elizabeth Strout (g. 1956 m.) – amerikiečių rašytoja. Jos knyga „Olivija Kiteridž“ tapo bestseleriu, buvo įvertinta prestižine Pulitzerio premija, o praėjus dešimtmečiui sulaukė tęsinio „Olive, Again“ („Olivija, ir vėl“).

Romanas „Naktinis sargas“ („The Night Watchman“) – didinga daugiabalsė istorija apie praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Ameriką, ciniškus centrinės valdžios ketinimus sunaikinti kelias indėnų gentis ir vietos bendruomenės pastangas išsaugoti savo tapatybę ir gyvenimus.
Šis bestseleris paremtas realia autorės senelio gyvenimo istorija. Jis taip pat naktimis dirbo sargu gamykloje, ir kovodamas dėl savo gentainių iš mažo Šiaurės Dakotos indėnų kaimelio nukeliavo iki pat Vašingtono. Tačiau tai ne tik istorija. Tai ir galingas pasakojimas apie meilę ir mirtį, apie skurdą ir nepriteklius, apie draugystę ir gyvybiškai svarbius bendruomenės saitus.
Louise Erdrich (g. 1954 m.) – amerikiečių rašytoja, priskiriama vadinamojo Amerikos indėnų renesanso rašytojų antrajai bangai. Romanas „Naktinis sargas“ („The Night Watchman“) 2021 m. buvo apdovanotas Pulitzerio premija.

„Antrasis kvėpavimas“ – garsiausias A. Tyler romanas, pelnęs rašytojai Pulitzerio premiją (1989). Spalvingas santuokos lūkesčių ir nesėkmių, šeimos audrų ir meilės paveikslas, į kurį telpa beveik trys dešimtys vienos poros bendro gyvenimo metų. Tai meistriška proza – paprasta ir subtili, lyriška ir šmaikšti, labai žmogiška ir įžvalgi.
Megė ir Aira susituokę jau 28 metus. Ji – impulsyvi optimistė, mėgstanti rikiuoti visų gyvenimus, jis – nepaprastai praktiškas ir organizuotas perfekcionistas. Kad ir kokie skirtingi, per ilgus metus kartu jie kiek aptrynė aštrius kampus, o ryškesnius jausmus prislopino kasdienybės rutina. Tačiau vieną dieną pora išsirengia į neplanuotą kelionę. Pakeliui juodu ne kartą turės keisti kelionės kryptį, sutiks daugybę spalvingų personažų. Vos keli šimtai kilometrų netikėtai virs ilga kelione per jų kartu nugyventą gyvenimą, susitikimu su giliai paslėptais jausmais, skausmu, kasdienybės nuoboduliu ir primirštomis nuostabiomis akimirkomis, ir ne tik jų pačių, bet ir jų jau užaugusių vaikų likimu.
Anne Tyler (Anė Tailer, g. 1941 m.) – viena žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų, triskart buvo nominuota Pulitzerio premijai, garsėjanti talentu šiltai ir jaukiai pasakoti paprastų žmonių gyvenimo istorijas ir jomis perteikti universalias žmogiškąsias patirtis.