Kas yra ES? Tai nėra jungtinės Europos valstijos, tai – ne valstybė, valdoma Briuselio biurokratų. ES atsirado ne didžiųjų valstybių sąmokslo dėka – jos tikslas nėra pajungti mažąsias tautas ir sunaikinti jų nacionalines tradicijas bei kultūrą. Į klausimą, kas yra ES, geriausiai atsako Europos Sąjungos sutartis. Leidinys supažindina su ES istorija, jos struktūra, pagrindinėmis institucijomis, simboliais bei pristato ES valstybes nares.

„Lietuvoje nėra parengto darbo, kuris nuosekliai ir išsamiai atskleistų istorinį, politinį ir teisinį Europos integracijos kontekstą. Atsižvelgiant į tai, autoriaus tikslas yra pabandyti užpildyti šią spragą. Tai pirmas bandymas supažindinti visuomenę su sudėtingu ES funkcionavimo mechanizmu ir papildyti mokymo procesą Europos integracijos problemų studijavimu.“ Algis Junevičius (Iš: Junevičius, Algis. Europos Sąjunga: istoriniai, politiniai, teisiniai aspektai. Kaunas: Technologija, 1999. P. 5)

Vos per pusę amžiaus Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams – gerovę. ES sėkmę nemažai nulėmė tai, kaip ji tvarkosi, būtent jos institucijų (Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos), kurioms padeda daugelis agentūrų ir kitų įstaigų, bendradarbiavimo būdai. Šiame leidinyje apžvelgiama, ką daro kiekviena institucija, agentūra ar įstaiga ir kaip jos yra organizuotos. Knyga padeda suprasti kaip yra priimami ES sprendimai.

28 Europos sąjungos valstybės – unikalios, puoselėjančios tradicijas, įtakojančios politinės galios pasiskirstymą, siekiančios bendrų tikslų ir formuojančios bendrą ateitį. Susivienijimas jungia skirtingus kraštus, todėl knygoje norima atkreipti dėmesį į kiekvieną valstybę narę. „Pagrindinis leidinio tikslas: pažvelgti ne tik į tai, kas Europos Sąjungos valstybėms bendra, bet ir į tai, kas kiekvienai iš jų suteikia savitumo ir išskirtinumo, pagaliau į tai, kas kiekvienai atskirai valstybei yra be galo svarbu ir brangu, kas mums padeda suprasti ir paaiškinti, kodėl kuri nors valstybė elgiasi vienaip, o ne kitaip.“ Gediminas Vitkus (Iš: Vitkus, Gediminas. Europos mozaika: 28 Europos Sąjungos valstybės. Vilnius: Eugrimas, 2013. P. 9)

Knygoje pateikiama informacija apie ES institucijas, pradedant penkiomis svarbiausiomis ir baigiant agentūromis bei kitomis Europos Komisijos kontroliuojamomis žinybomis. Aprašomi ES institucijų svarbiausi formavimosi etapai, jų struktūra, teisinė padėtis, institucijų vadybinės struktūros ir svarbiausi institucijų vidaus veiklos taisyklių vadybiniai elementai.

Leidinys skirtas Europos Sąjungos bei jos ekonomikos ir politikos studijoms. Jame siekiama atskleisti tokios tematikos studijų ir mokslinių tyrimų vaidmenį, reikšmingumą ir prioritetus, parodyti Europos Sąjungos kaip tarptautinės tarpvalstybinės organizacijos veiklos įvairiapusiškumą ir sudėtingumą, valdymo ir susireguliavimo procesų ypatumus, atskleisti socialinės ekonominės raidos Europos Sąjungoje problemas bei jų sprendimo galimybes, žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo bei sklaidos perspektyvas, taip pat poreikius tobulinti viešąjį administravimą. Knyga suteikia kompleksinių žinių apie Europos Sąjungą, jos plėtrą ir tolesnės raidos perspektyvas.

Europos integracija yra sudėtinga ir plati tema. Leidinio autorius rašo: „siekta, kad knygelė būtų aiški, suprantama ir pateiktų išsamų ES integracijos vaizdą, išryškintų svarbiausius faktus. Leidinio pradžioje trumpai išdėstomos ir aptariamos Europos integracijos teorijos. Nuosekliai supažindinama su ES integracijos etapais: Europos Bendrijų steigimo sutartimis, ES sutartimi, svarbiausiais jų papildymais ir pakeitimais. Pristatomas ES plėtros procesas, plėtros principai, stojimo į ES procedūra, plėtros etapai, aptariami diferencijuotos integracijos modeliai bei jų taikymas, taip pat ES plėtros perspektyvos, nuodugniau pristatant valstybes kandidates.“ Saulius Spurga ( Iš: Spurga, Saulius. Europos Sąjungos plėtra ir integracija. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas, 2009. P. 4)

„Europos Sąjungos (ES) plėtra daugeliu atžvilgių yra unikalus procesas tiek pačiai ES, tiek dabartinėms valstybėms kandidatėms iš Vidurio ir Rytų Europos (VRE). Sąjungai pirmą kartą teko rengtis priimti tiek daug ir taip savo politine bei kultūrine patirtimi ir ekonominiu bei socialiniu išsivystymu nuo jos narių besiskiriančių valstybių. Jų priėmimo perspektyva skatina ES reformuoti savo institucinę sprendimų priėmimo struktūrą, perskirstomojo pobūdžio politikos sritis – žemės ūkį bei regioninę politiką ir imtis fundamentalios Europos integracijos tikslų bei priemonių peržiūros.“ Klaudijus Maniokas (Iš: Maniokas, Klaudijus. Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija: Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą. Vilnius: Eugrimas, 2003. P.9)

Besidomintiems Europos Sąjungos plėtra į Rytus dr. Alan Mayhew yra autoritetas. Jo darbe tiriamos lėtos pažangos priežastys, priimant Vidurio ir Rytų Europos šalis kandidates (Liuksemburgo grupę) ir kitas penkias Vidurio Europos šalis (Helsinkio grupę) į Europos Sąjungą, o pabaigoje pateiktas pasiūlymas, kaip spręsti sunkiausias problemas. „Su dideliu išmanymu A. Mayhew apibūdina pagrindinius derybų proceso principus, struktūrą ir problemas, tarp jų tas, kurios susijusios su pereinamųjų laikotarpių formulavimu, tam tikra derybų skyrių klasifikacija bei derybų galutinių rezultatų apibendrinimu.“ Rytis Martinkonis (Iš: Mayhew, Alan. Europos Sąjungos plėtra: derybos su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Vilnius: Eugrimas, 2001. P. 7)

Knygoje detaliai ir visapusiškai yra nagrinėjami Europos ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimo instituciniai klausimai. Leidinio autorius visapusiškai apžvelgė institucinį EPS funkcionavimą, išanalizavo, kaip euro įvedimas keičia įvairias ekonominės veiklos sritis. Tai turėtų būti naudinga priemonė žvelgiant į eurą kaip reiškinio visumos fenomeną. Bendri Europos pinigai dabar reikšmingi ir tuo, jog jie tapo ekonominės ir politinės integracijos inkaru ir katalizatoriumi, rodančiais kelius ir būdus, kaip reikėtų siekti ES steigimo sutartyje numatytų tikslų.