Europos Sąjunga: sąvokos, politika
Tai jau trečias žinyno leidimas, kuriame atsispindi per tą laiką Europos Sąjungoje įvykusios permainos ir, svarbiausia, beprecedentės jos plėtros į Vidurio ir Rytų Europą pasekmės. Leidinyje pateikiami svarbiausi su Europos Sąjungos (ES) istorija, struktūra, institucijomis ir veikla susiję terminai ir sąvokos. Be 251 tokių terminų ir sąvokų paaiškinimo, yra dar 107 papildomos nuorodos, padėsiančios skaitytojams susirasti tai, kas juos domina.
Terminas „Europa“ sukelia painiavą. Kelios sutartys jį ne kartą peržiūrėjo ir keitė pavadinimą – nuo Europos ekonominės bendrijos ar Bendrosios rinkos iki Europos Bendrijos ir iki dabartinės Europos Sąjungos. Tačiau visi žino, kad ES yra svarbi. Skaitytojui ši knyga bus puikus vadovas, vedantis jį nuo Karolio Didžiojo laikų Acheno iki Bismarko laikų Muitų sąjungos (Zollverein). Šis leidinys, parašytas ironišku ir elegantišku stiliumi, yra puikus žinynas, pateikiantis informacijos, kuri visada bus įdomi ir aktuali.
Knygoje skelbiami keturi pagrindiniai Europos Sąjungos dokumentai. Čia pateikiama 1950 metų gegužės 9 dienos Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Schumano deklaracija, dabar galiojanti Europos Sąjungos sutartis ir Europos Bendrijos steigimo sutartis bei valstybių įgaliotųjų atstovų jau pasirašyta, bet dar neįsigaliojusi Sutartis dėl Konstitucijos Europai. „Kaip žinome, Lietuva buvo pirmoji Europos Sąjungos valstybė, ratifikavusi Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Šis Seimo ir šalies politinės vadovybės žingsnis sukėlė nevienareikšmišką reakciją. Dalis visuomenės reiškė susirūpinimą, kad dokumentas buvo ratifikuotas pernelyg skubotai. Šis leidinys turėtų bent iš dalies tokį nesklandumą pašalinti.“ Gediminas Vitkus (Iš: Europos Sąjunga: steigimo dokumentai ir Sutartis dėl Konstitucijos Europai. Vilnius: Eugrimas, 2005. P. 7-8)
Leidinyje analizuojama Europos Sąjungos (ES) politika, remiantis vadinamąja „trijų ramsčių“ sistema, kuri apima į ES kompetencijos sferą patenkančias pagrindines vidaus ir užsienio politikos sritis. Taip pat yra aptariami ES plėtros į Rytus klausimai. Informaciniame priede „Kas yra kas Europos Sąjungoje“ pateikiama išsami informacija apie pagrindines ES institucijas, jų struktūrinius padalinius ir juose dirbančius pareigūnus.
Knyga pateikia novatorišką Europos Sąjungos analizės, tyrimo ir mokymo būdą. Pradėdamas nuo pastebėjimo, kad ES jau turi daugelį šiuolaikinėms politinėms sistemoms būdingų bruožų, Simonas Hiksas teigia, kad norint suprasti ES ir jos funkcionavimą, reikia pasitelkti bendrąsias politikos mokslo teorijas ir metodus. Kiekvienam pagrindiniam ES politinės sistemos procesui – vykdomajai, teisės aktų leidžiamajai ir teisminei politikai, viešajai nuomonei, interesų grupėms ir demokratijai, taip pat reguliavimo, paskirstymo, pinigų, piliečių ir užsienio politikoms – studija pateikia pagrindinius politikos mokslo įrankius, apžvelgia naujausius teorinius tyrimus ir pritaiko šias žinias detaliai aprašomajai analizei atlikti.
Žinodama, koks didelis yra jos vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir prekyboje, Europos Sąjunga naudoja savo galią tiek kitų, tiek savų interesų tenkinimui. ES skatina gerovę ir remia demokratines vertybes visame pasaulyje. Drauge ji stiprina stabilumą ir užtikrina savo piliečių gerovę. ES yra ne tik didžiausia pasaulio prekybininkė, bet ir svarbiausia pagalbos besivystančioms šalims teikėja. Ji vykdo iniciatyvią užsienio ir saugumo politiką, leidžiančią tinkamai valdyti krizes ir atlikti taikos palaikymo misijas Europoje ir už jos ribų. Sudėtingame šiandienos pasaulyje ES naudoja ne tik tradicines, bet ir naujoviškas užsienio politikos priemones.
Europos Sąjunga disponuoja finansiniais instrumentais, kurie vadinami Struktūriniais fondais – jie padeda spręsti ilgalaikes socialines ir ekonomines problemas. ES, glaudžiai dirbdama su šalimis – narėmis bei regioninėmis valdžios institucijomis, naudoja šiuos fondus, norėdama paskatinti plėtrą ir sumažinti skirtumus tarp regionų bei socialinių grupių. Struktūrinių fondų lėšos visų pirma skiriamos regioninės plėtros programoms, kurių kiekviena turi savo biudžetą. Tos programos – tai rezultatas (pabaiga) proceso, kuriame turi dalyvauti visi su plėtra susiję partneriai: valstybės narės, regionai, savivaldybės, kitos institucijos ir Komisija.
Knygoje pateikiami žymių politikos ekspertų komentarai ir atsakymai į Lietuvoje paplitusius nepagrįstus pasisakymus apie Europos Sąjungos poveikį mūsų šaliai. Pvz.: Ar tikrai sugrius Europos Sąjunga? Ar Lietuvos užsienio politika nukentėjo įstojus į ES? Ar Lietuvai svarbūs tik Europos Sąjungos pinigai? Ar gabiausi lietuvių specialistai dirbs Briuseliui, o ne Lietuvai? Ar Europos Sąjunga gali išspręsti visas mūsų problemas?