Šios studijos tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos perspektyvas stojimo į ES požiūriu. Leidinio rengime dalyvavo daug autorių, kurie nagrinėjo šią temą įvairiais aspektais: politiniais, teisiniais, socialiniais bei ekonominiais. ETC parengė šiuos studijos skyrius: „Lietuvos rinkos ekonomikos institucijų funkcionalumas ir ekonomikos konkurencingumas“, „Lietuva ir Europos Bendrijos transporto politika“, „Lietuva Europos Bendrijos vidaus rinkoje“ ir „Lietuva ir Europos Bendrijos konkurencijos politika“.

R. Vilpišausko veikalas yra pirmasis apibendrintas tyrimas apie Baltijos šalių trišalę integraciją, pastangas ir nesėkmes klojant realaus bendradarbiavimo pamatus. Šioje studijoje, remiantis gausiais lietuvių ir užsienio autorių darbais, archyvine medžiaga, analizuojama, kokie realūs susitarimai buvo pasiekti kuriant trišalės integracijos pagrindus. Kita vertus, įvertinama ir atskirų valstybių politika, ieškoma atsakymo, kodėl jau pirmaisiais metais atsirado daug kliūčių stiprinant šį bendradarbiavimą.

Knyga yra mokslinė studija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesą. Jame analitiškai įvertinamas Lietuvos pasirengimas ES narystei, būsimosios narystės nauda bei kaštai. Šis tyrimas apima keletą svarbiausių probleminių sričių: Lietuvos administracinį pajėgumą taikyti ES teisę, politinį prisitaikymo prie ES procesą; integracijos į ES įtaką šalies pramonei, jos restruktūrizavimui; Lietuvos energetikos politikos suderinimo su ES nuostatomis problemas ir socialinius integracijos į ES aspektus.

„Eurointegracinių procesų įvairovę lemia kiekvienos Europos šalies socialinis ir kultūrinis savitumas. Šalies savitumai ir gyventojų požiūriai į integraciją į ES ypač aktualūs šalims, pakviestoms derybų dėl narystės ES, tarp kurių yra ir Lietuva. Lietuvos integracijos į ES perspektyvos tuo pačiu Lietuvos gyventojams kelia daug klausimų, pirmiausia susijusių su ekonomika, tačiau nemažiau jiems svarbus ir kultūrinės savasties išsaugojimas.“ Eugenija Krukauskienė (Iš: Europos keliu: Lietuvos socialinis ir kultūrinis savitumas integruojantis į Europos Sąjungą. Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 5)

Šioje knygoje aptariami regioninės ekonominės integracijos klausimai, jos priežastys ir padariniai, Europos Sąjungos vidaus rinkos raida bei bruožai ir Lietuvos integracijos į ES klausimai. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos narystės ES ekonominiams padariniams, be to, plačiai apžvelgiama, koks integracijos poveikis Lietuvos įmonių veiklai.

„Šis leidinys – tai faktai apie mūsų derybas dėl narystės ES. Faktai apie tai, kaip buvo organizuotas derybų procesas, kaip klostėsi jų eiga Lietuvoje ir Briuselyje, kaip fiksuoti pagrindiniai rezultatai. Tai faktai apie turbūt didžiausią nuo nepriklausomybės atkūrimo valstybinę, diplomatinę akciją, kurioje vienaip ar kitaip dalyvavo visos politinės jėgos, visos valstybės institucijos, interesų grupės ar organizacijos. Būtent šių veiksnių nacionalinis sutarimas ir atsakomybė dėl strateginių tikslų buvo viena esminių mūsų pasiekimų derybose prielaidų.“ Algirdas Mykolas Brazauskas (Iš: Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, 2000–2002. Vilnius: Eugrimas, 2003. P. 12)

Apie Lietuvos narystės derybas, kaip ir apie plėtros derybas apskritai, rašyta nedaug. „Minimalus knygos tikslas – pateikti Lietuvos derybų dėl narystės ES vaizdą atskleidžiant derybų eigą: pagrindinius derybų veikėjus ir etapus, svarbiausius derybų momentus – vidinį, ir išorinį derybų kontekstą. Kitaip tariant, pateikti Lietuvos narystės derybų istoriją tiesioginių derybų dalyvių ir su šiuo procesu glaudžiai susijusių ekspertų akimis. Maksimalus knygos tikslas – žengti dar vieną žingsnį ir bandyti paaiškinti šių derybų ir – plačiau – Lietuvos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių stojimo į ES eigą bei rezultatus.“ Klaudijus Maniokas ( Iš: Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. Vilnius: Eugrimas, 2004. P. 10)

Žinyno tikslas – padėti greitai surasti informacijos apie Lietuvą, žengiančią į ES ir NATO, trumpai pakartoti svarbiausius Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykius, veikiančius mūsų apsisprendimus. Leidinį sudaro 7 skyriai, kuriuose pateikiami svarbiausi duomenys apie Lietuvos ir Europos politinį gyvenimą. Jame pateikiama žinių apie mūsų šalies konstitucinius pagrindus, Seimą, prezidentus, savivaldą, apie Jungtines Tautas, Europos Sąjungą, NATO, Pasaulio lietuvių bendruomenę.

Leidinyje yra pateikiama Lietuvos socialinė ir ekonominė situacija prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Analizuojami tokie klausimai, kaip: ekonomika, socialinė apsauga, socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, švietimas ir mokslas, Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai bei kultūrinė elgsena, visuomenės stratifikacija ir demografinė raida.

Ši knyga – tai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 2009 – 2013 m. svarbiausių įvykių metraštis. Jame pateikiami Europos Sąjungos politikos sričių ekspertų analitiniai straipsniai, svarbiausių dokumentų ir apžvalgų rinkinys bei pagrindinių su Lietuvos naryste susijusių įvykių chronologija. „Pastarasis Lietuvos narystės ES penkmetis nuo 2009 iki 2013 metų sutapo su Europos ekonomikai sunkiu laikotarpiu. Vos „apsipratus su naryste, reikėjo milžiniškų pastangų ir pasiaukojimo įveikiant šalį ištikusią ekonominę krizę, kuri užklupo mus vienus pirmųjų ir kirto bene stipriausiai.“ Linas A. Linkevičius ( Iš: Lietuva Europos Sąjungoje: metraštis 2009-2013. Vilnius: Europos integracijos studijų centras, 2014. P. 7)