Studijoje apžvelgiama 2004 – 2006 metų Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvoje patirtis, analizuojamas visuomenės požiūris į ligšiolinį struktūrinių fondų įsisavinimą, vertinama 2007 – 2013 metų jų panaudojimo strategija ir veiksmų planai. Leidinio tikslas – prisidėti prie Lietuvoje prasidėjusio pilietinės visuomenės ir valdžios dialogo dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo.

Lietuvos žemės ūkio integraciją į Europos Sąjungą (ES) lydėjo esminiai struktūriniai pokyčiai, kurie vyko visuose be išimties pirminės gamybos sektoriuose. 2002 m. liepos mėn. prasidėjo Lietuvos ir ES derybos dėl žemės ūkio skyriaus. Jos pakoregavo kai kurias ES pateiktas oficialios pozicijos nuostatas. Šiame darbe mėginama įvertinti Lietuvos integravimosi į ES pasekmes pagal ES ir Lietuvos derybų (2002 m. gruodžio 13 d.) rezultatus.

Monografijoje įvertintas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis visai šalies transporto sistemai – kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transporto sektoriams tiek krovinių, tiek keleivių vežimų srityse. Išanalizuotas poveikis valdymo, organizavimo, planavimo, technologijų, ekonomikos, socialinei sričiai, teisinio reguliavimo, konkurencijos, rinkodaros, eismo saugumo ir kitoms sritims. Taip pat pateiktos visos šalies transporto sistemos plėtros kryptys ir atskirų transporto rūšių plėtros priemonės.

„2004 – 2005 m. pagrindinės kliūtys sklandžiai Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai buvo žemas gyventojų suinteresuotumas ir mažas naudojimasis IRT, nepakankama IRT infrastruktūra ir ribotas elektroninis turinys bei elektroninės paslaugos, žymūs skirtumai tarp kaimo ir miesto gyventojų naudojimosi IRT. Taigi 2004 – 2006 metų laikotarpio ES struktūrinė parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai buvo nukreipta į šių pagrindinių problemų sprendimą.“ (Iš: Europos Sąjungos parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai 2004 – 2006 metais: pasiekimai ir pamokos. Vilnius: Prime Partner, 2010. P. 4)

Knygoje žinomi ekspertai analizuoja pokyčius Lietuvoje per pirmus dešimt narystės Europos Sąjungoje metų ir ES poveikį jiems. Nors daugelis tikėjosi transformacijos, struktūrinių pokyčių Lietuvoje per dešimtmetį nebuvo daug. Tačiau dauguma narystės atneštų pokyčių buvo teigiami, ir jie palaipsniui Lietuvą artina prie atviros valstybės ir visuomenės.

„Krizių, su kuriomis pastarąjį dešimtmetį susiduria Europos Sąjunga, valdymas dar labiau suintensyvino pastangas bendrai spręsti klausimus, kurie bendri visoms jos valstybėms narėms. Prie kai kurių šios unikalios politinės esybės kaitos aspektų siekia prisiliesti ir ši knyga. Studijoje sujungiamos dvi perspektyvos, dvi refleksijos į Europos Sąjungos raidos tendencijas. Viena vertus, į ES žvelgiama „iš apačios į viršų“, t. y. iš vienos, dažniausiai Lietuvos, ar kelių valstybių narių pozicijos į ES poveikį jų nacionaliniams rūpesčiams. Kita vertus, žvelgiama „iš viršaus į apačią“, t. y. postuluojamas ES subjektiškumas ir vertinamas jos stabilumas bei veiklumas.“ Gediminas Vitkus (Iš: Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: patirtys, tendencijos, refleksijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 7)