„Man regis, nesutikau kito žmogaus, kuris būtų mokėjęs taip mylėti gyvenimą ir juo džiaugtis kaip Marija.[…] Marija nebuvo ramios prigimties žmogus, greičiau kupina dvasios nerimo ar alkio, kuris buvo jos varomoji jėga, skatinanti nuolat ieškoti naujų horizontų, viskuo domėtis, nuolat kur nors vykti, tyrinėti.“ Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė (Iš: Sluckaitė-Jurašienė, Aušra Marija. Egziliantės užrašai. Vilnius: Kultūros barai, 2008. P. 98-99)