Vladas Žukas – bibliografas
Reikšmingą lietuvių tautos kultūrinio palikimo dalį sudaro bibliografija. Prof. V. Žukas tęsė prieškario bibliografų ir knygotyrininkų pradėtą darbą. Bibliografija jam buvo tautos kultūrinio palikimo dalis, turinti mokslinių tyrimų potencialą. Pagrindinė tiriamojo darbo kryptis buvo lietuviškoji knyga, jos raida ir bibliografija. Lietuvių bibliografijos istorija iki 1940 m. išanalizuota ir jo disertacijoje. Jos pagrindu išleista monografija „Lietuvių bibliografijos istorija (iki 1940)“.
Leidinys yra pirminis šaltinis, skirtas ieškoti informacijos apie lietuvių literatūros bibliografijas. Knygos autorius pratarmėje rašo: „Šiame darbe bandoma apibendrinti literatūros bibliografijos pasiekimus, pažvelgti į ją kaip vieningą literatūros informavimo sistemą (einamąją ir retrospektyvinę).“ Vladas Žukas (Žukas, Vladas. Vilnius: Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka, 1979. P. 4)
Knygų rinkimas, kaip socialinis ir kultūrinis reiškinys, yra platus ir sudėtingas, o bibliofilinio judėjimo visuomeninė ir kultūrinė reikšmė labai didelė. Leidinyje autorius supažindina su teoriniais bibliofilijos klausimais: asmeninių rinkinių sudarinėjimo motyvais ir kriterijais, asmeninių bibliotekų tipais, bibliofilijos santykiais su knygotyra, trumpa įvairių šalių bibliofilų ir jų rinkinių apžvalga.
„Šia knyga stengiamasi išryškinti žymiausius lietuvių spaudos, ypač knygos istorijos, tyrinėtojus ir jų veikalus, atskleisti koncepcijas ar bent spaudos analizės, vertinimo principus bei kriterijus.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Lietuvių knygotyros bruožai. Vilnius: Mokslas, 1989. P. 5)
„Literatūros istorikus, rašytojus ir menininkus domino ne tik A. Strazdo kūryba, bet ir pats poetas, jo gyvenimas. Daugiau kaip per pusantro šimto metų susikaupė gausi ir įvairi medžiaga apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Ji išblaškyta įvairiuose bibliografijos šaltiniuose, todėl neduoda išsamesnio vaizdo apie A. Strazdo gyvenimo ir kūrybos nagrinėjimą. Šiame leidinyje bandoma suregistruoti ir susisteminti su A. Strazdu susijusią pagrindinę literatūrą.“ Patricija Vitkauskienė (Iš: Vitkauskienė, Patricija, Žukas, Vladas. Vilnius: Vaga, 1969. P. 6)

M. K. Čiurlionio bibliografija apima jo laiškus, dienoraščius, mokslinių tyrimų publikacijas, knygas apie jo gyvenimą ir kūrybą, nagrinėjančias jo santykį su įvairiais miestais (Sankt Peterburgu, Vilniumi) bei jo estetikos ir filosofijos aspektus, taip pat veikalų santraukas ir parodų katalogus, pateikiančius jo dailės ir muzikos darbus.
Bibliografija visapusiškai atskleidžia žymiausio lietuvių revoliucinio poeto kūrinių spausdinimo raidą, kūrybos vertimus į kitas kalbas, gausią bei įvairią kritinę literatūrą apie jo gyvenimą ir kūrybą, o taip pat spaudoje pasirodžiusią medžiagą, bylojančią apie J. Janonio populiarumą liaudyje, jo kūrybos atspindžius muzikoje, dailėje, kine, teatre.
„Vienas žymesnių Lietuvos bibliofilų buvo pedagogas ir lietuvių literatūros istoriografas Zigmas Kuzmickis (1898–1976). […] Knygos buvo jo gyvenimo aistra, jų rinkimas, skaitymas buvo maloniausias užsiėmimas. Knygų pirkimui, jų įrišimui Z. Kuzmickis skyrė daug lėšų, dėmesio ir laiko. Jis buvo nuolatinis knygynų, ypač antikvariatų lankytojas.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas Zigmo Kuzmickio biblioteka. Vilnius, 1978. P. 2-3)