„Profesorius Vladas Žukas – žymus Lietuvos bibliografas, knygotyrininkas, meno kūrinių kolekcininkas ir žinovas. Begalinio žinių troškulio, darbštumo dėka jis tapo vienu iš produktyviausių Lietuvos bibliografų. V. Žukas – Vaclovo Biržiškos idėjų puoselėtojas ir darbų tęsėjas. Plačiam jo požiūriui į bibliografiją, jos istoriją susiformuoti turėjo įtakos pirmiausia V. Biržiškos raštai.“ Žiedūnė Zaveckienė (Iš: Baisiogala. Vilnius: Versmė, 2009. P. 983)

Gimnazijos istorijos puslapiuose yra tiek daug Šeduvą garsinusių ir garsinančių žmonių vardų. Tame tarpe skamba ir profesoriaus Vlado Žuko vardas. „Habilituotas mokslų daktaras, profesorius, vienas žymiausių šalyje bibliotekininkystės ir bibliografijos specialistų, daugelio knygų ta tema autorius. Žymiausi jo veikalai: „Lietuvių bibliografijos istorija“ 1t. (1983), „Lietuvių knygotyros bruožai“ (1989), „Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai“ (1979), Juliaus Janonio, Antano Strazdo bibliografijos, knygos apie „Dirvos“, „Sakalo“, „Švyturio“ bendrovių veiklą leidžiant ir platinant literatūrą ir kt.“ Jonas Linkevičius (Iš: Linkevičius, Jonas. Šeduvos mokyklos dešimtmečiai. Vilnius: Agora, 1999. P. 80)

„Kad viskas nenuskęstų užmarštyje, ryžausi surinkti šio šimtmečio istorijos trupinėlius, liečiančius Baisiogalos valsčiaus kaimus, dvarus ir žmones“, – rašo leidinio sudarytoja agr. m. dr. Elena Šveistienė. Knygoje aprašyta daug žymių šio krašto asmenų. Pateikiamos žinios ir apie prof. Vladą Žuką, apžvelgiant jo biografiją ir parengtus darbus. (Iš: Baisiogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai. Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2000. P. 465)

„Kelionė po vaikystės kraštą jaudinanti – sutinki savo senelius, tėvus, brolius, kaimynus, mokytojus, draugus. Pažinti savo žymius tėviškėnus būtina – juk reikia turėti į ką lygiuotis. Vaikystės epizodai reikšmingi jau vien dėl to, kad juos prisimename.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Prisiminimų puslapiai: vaikystės krašte. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000. P. 7)

„Ši, antroji, serijos „Prisiminimų puslapiai“ knyga apima mokymosi metus gimnazijoje Šeduvoje, Kauno mokytojų seminarijoje, mokytojavimą Dzūkijos kaime, mokymąsi suaugusiųjų gimnazijoje ir darbą Kauno mokytojų seminarijoje. Pakalbėta ir apie mokytojus, skaitytas knygas ir išsirašytas sentencijas, literatūrinius įspūdžius.“ (Iš: Žukas, Vladas. Gimnazijos suole. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000. P. 7)

Trečioji „Prisiminimų puslapiai“ serijos knyga skirta prof. Vlado Žuko studijoms universitete. Autorius dalinasi pažintimis su kultūros žmonėmis: profesoriais, rašytojais, kultūros veikėjais, dailininkais. Perteikia pirmųjų kelerių pokario okupacijos metų atmosferą Kauno ir Vilniaus universitetuose, dėstytojų ir studentų patirtą idėjinį spaudimą ir moralinę prievartą, to laiko dvasinę būseną.

„Rodyklėje atsispindi prof. V. Žuko darbai, paskelbti 1985-2005 metais. Jie pratęsia anksčiau susiformavusias jo mokslinės ir pedagoginės veiklos kryptis. Tai knygotyra, literatūrologija, bibliografija. Atsirado ir naujų temų, susijusių su Nepriklausomos Lietuvos spaudos problemomis, literatūrinio palikimo vertinimu. Be knygotyrinių problemų, profesorių labai domina meno klausimai.“ Žiedūnė Zaveckienė (Iš: Vladas Žukas: bibliografijos rodyklė. D. 2: (1985-2005). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. P. 5)

Monografijoje nušviečiama trumpa Šiaulių regiono literatūrinio gyvenimo istorija, supažindinama su rašytojais, literatais, raštų rengėjais, vertėjais, kurie vienaip ar kitaip susiję su dabartine Šiaulių apskritimi nuo pat mūsų literatūros pradžios iki dabartinių dienų. Tame tarpe pateikiama informacija ir apie prof. Vladą Žuką.

Vlado Žuko dailės kūrinių kolekcija – ypatingas XX a. pabaigos Lietuvos kultūros reiškinys. Sąmoningai keletą dešimtmečių kaupta kolekcija atskleidžia reikšmingą Lietuvos dailės – tapybos ir grafikos – etapą. Ji įdomiai perteikia ir tautodailės, ir profesionaliosios dailės raidą. Kolekcijoje yra nemaža XX a. pirmos pusės kūrinių, atspindinčių Lietuvos dailės modernėjimo tendecijas ir įvairias prieškario stilistines kryptis. Svarbią kolekcijos dalį sudaro menininkų, kurie, gelbėdamiesi nuo karo ir trėmimų, prieglobstį surado svečiose šalyse, kūryba.