„Be Radvilų nėra Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, be Dubingių – Radvilų…“
Prof. dr. Alfredas Bumblauskas

XVI a. vidurio Lietuvos istorija neįsivaizduojama be Barboros Radvilaitės ir Mikalojaus Radvilo Juodojo (1515-1565) vardo. Radvilų giminė iš didikų išsiskyrė galybe, o Mikalojus Juodasis iš savo giminės – įgytu svoriu ir nuveiktais darbais.
2025 metais sukanka 510 metų kai gimė Mikalojaus Radvila Juodasis. LDK didikas, Reformacijos lyderis, valstybės veikėjas, Šv. Romos imperijos kunigaikštis, kilęs iš garbingos Radvilų giminės užėmė aukštas pareigas – buvo Lietuvos didysis maršalka, Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada. Priešinosi LDK ir Lenkijos unijai, siekė išlaikyti LDK politinį savarankiškumą, apsaugoti šalį nuo užsienio įtakos. Mikalojus Radvila Juodasis, 1550-1553 m. perėjęs į kalvinizmą, išryškėjo kaip pagrindinis Reformacijos lyderis Lietuvoje, formavęs savitą protestantišką tikėjimą. Jo iniciatyva buvo įsteigta bažnyčių, atliktas Biblijos vertimas į lenkų kalbą. Dėl radikalių pažiūrų ir Romos katalikų bažnyčios kritikos M. Radvila sulaukė popiežiaus neprielankumo, o dėl savaip interpretuoto kalvinizmo kirtosi jo ir tikėjimo pradininko Žano Kalvino požiūriai.
Norėdami paminėti Radvilos Juodojo jubiliejų, pristatome išleistas knygas, pasakojančias apie vieną galingiausių Lietuvos didikų giminių, be kurios atstovų nebūtų įmanoma parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos, apie giminę, davusią Lietuvai tokias iškilias asmenybes kaip Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Juodasis, Jonušas Radvila, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Barbora Radvilaitė.

Paroda parengta iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondų.