E. Kotlubajus, remdamasis Nesvyžiuje išlikusiais dokumentais, parašė ir 1857 m. lenkų kalba Vilniuje išleido knygą apie vieną garsiausių Lietuvoje Radvilų giminę. „Veikalo apie Radvilas kultūrinė vertė daugiareikšmė. Jame išskirtini trys glaudžiai susiję kompoziciniai sluoksniai. Meninį sudaro Varšuvos graverio Mykolo Strakmano sukurti Radvilų portretų medžio raižiniai. Istorinė dalis – tai iš Nesvyžiuje saugotų genealogijos rankraščių, Radvilų atsiminimų, XIX a. istoriografijos E. Kotlubajaus sukurti Radvilų gyvenimo aprašymai. Galiausia – šaltinių publikacija: tai daugiausia Radvilų laiškai ir kiti su jų veikla susiję dokumentai.“ Tamara Bairašauskaitė (Iš: Kotlubajus, Edvardas. Radvilos. Vilnius: Mintis, 1995, P. 10)

„Radvilų giminė jau XIX amžiuje buvo pavadinta legenda. Iš tikro be jos atstovų neapsieina vos ne kiekvienas LDK istorijos siužetas. Nuo legendos, kildinančios juos iš Lizdeikos, išaiškinusio Gediminui jo sapną apie Vilniaus įkūrimą. O toliau – Mikalojus Juodasis ir Mikalojus Rudasis, Mikalojus Kristupas Našlaitėlis ir Mikalojus Kristupas Perkūnas – tai giminės atstovai, įėję į plačius istorinės atminties klodus. Viską tarsi vainikuoja karalienė Barbora Radvilaitė. Tai asmenybės, įasmeninančios visą LDK istoriją, tai giminės vertinimo kokybinis aspektas. Kiekybiškai žiūrint, užteks paminėti, kad nuo Radvilų iškilimo XV amžiaus pabaigoje iki pat LDK gyvavimo pabaigos, beveik 166 metus ši giminė savo rankose laikė aukščiausią LDK Vilniaus vaivadijos dignitoriją.“ Alfredas Bumblauskas ( Iš: Kunigaikščiai Radvilos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, P. 6)

Knyga skirta vienam žymiausių XVI a. LDK valstybininkų, kancleriui, karalienės Barboros Radvilaitės broliui Mikalojui Radvilai Rudajam (apie 1515-1584 m.). Pasitelkus gausius archyvinius šaltinius, leidinyje atskleista šio didiko politinė veikla, šeimyninis gyvenimas ir religinės pažiūros. Knygos autorė rašo: „Eidamas ilgu savo gyvenimo keliu Radvila Rudasis apie save integravo ne tik artimąją aplinką, bet ir visas XVI a. LDK didiko būties sritis: politiką, ekonomiką, religiją, kultūrą. Didikas buvo prasidėjusio Livonijos karo, administracinių-teisinių reformų, Liublino unijos, Lietuvos Statutų redagavimo ir kitų neeilinių įvykių amžininkas, jų liudytojas ir vienas pagrindinių veikėjų.“ Raimonda Ragauskienė (Iš: Ragauskienė, Raimonda. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515-1584 m.). Vilnius: Valstybės žinios, 2002, P. 25)

Radvilų istorija kaip Lietuvos istorijos santrauka, kuria pasakoma tik tiek, kad ši giminė labiau už kitas realizavosi senosios Lietuvos istorijoje. „Daugiau nei keturios dešimtys Radvilų ėjo aukštas pasaulietines ar bažnytines valdžios pareigas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuo kanclerių ir vyskupų iki dvaro pareigūnų. 12 Radvilų buvo nominuoti Vilniaus, 6 Trakų vaivadomis, 7 kancleriais, 7 didžiaisiais etmonais, 9 didžiaisiais maršalais. Radvilaitė buvo vienintelė iš Lietuvos didikų kilusi karalienė, o vienas Radvila tapo pirmuoju ir per visą Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį vieninteliu kardinolu iš Lietuvos. Ir visa tai per tris šimtmečius, kai aukščiausios pareigybės būdavo skiriamos iki gyvos galvos.“ Rimvydas Petrauskas (Iš: Petrauskas, Rimvydas. Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2016, P. 277-278)

Knygos pavadinimui pasirinkta eilutė iš vieno didžiausių XVI a. pab. – XVII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės intelektualų – Saliamono Risinskio „Panegirikos Radvilų ereliui“. „Kalbėdami apie Radvilas Lietuvos istorijoje sunkiai rasime erdvę, kurioje ši giminė nebūtų palikusi ryškių savo pėdsakų: karalienė Barbora – politikoje, kardinolas Jurgis Radvila – religiniame gyvenime, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia – architektūroje, Ulos mūšis – karyboje, Brastos Biblija – raštijoje, „eksperimentinis“ Kėdainių miestas – ekonomikoje, sterkas à la Radziwill – gastronomijoje…“ Andželika Laužikienė, Rimvydas Laužikas, Tadas Žižiūnas (Iš: Laužikienė, Andželika, Laužikas, Rimvydas, Žižiūnas, Tadas. Erelio vaikai: Radvilų giminės pėdsakais. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, P. 6)

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Istorikė R. Ragauskienė tyrimui pasirinko 52 šios diduomenės grupės atstovus, kurių duomenis išanalizavo istoriniu, demografiniu ir medicininiu aspektais. Ištirta jų gyvenimo trukmė, vedybinės politikos ypatybės, negalavimai ir ligos, naudoti gydymo būdai, vartoti vaistai, mirties priežastys. Autorė leidinyje rašo: „Biologinis istorijos matas – fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo trukmė, mirties priežastys, šeimos struktūra ir jos modelis – yra svarbi integralios istorijos dalis, plečia mūsų supratimą apie LDK visuomenės ir atskirų jos narių gyvenimą.“ Raimonda Ragauskienė (Iš: Ragauskienė, Raimonda. Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, P. 652)

Tarptautinės parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ katalogo pirmoje knygoje išsamiai atskleidžiami įvairūs teminiai ir kontekstiniai kunigaikščių Radvilų istorijos ir paveldo pjūviai, trumpai pristatomas jų nekilnojamasis paveldas, o gausūs į parodą nepatekusių, su Radvilų gimine susijusių vertybių vaizdai iliustruoja daugiau nei dvi dešimtis esė pobūdžio tekstų. Katalogo tekstai suskirstyti į tris temas: „Giminė ir giminystė“, „Kultūra ir menas“ bei „Epilogas“. Juose supažindinama su šios giminės istorija – jos ištakomis, klestėjimo ir didžiausios galios valstybėje laikotarpiu bei giminės įtakos saulėlydžiu. Pristatomas svarbiausias kunigaikščių Radvilų mecenuotas (ne)kilnojamasis paveldas. Ši knyga tarsi apibendrina giminės istoriją. Šio leidinio priedas – XIV a.–XIX a. pradžios Radvilų giminės genealoginis medis.

Tarptautinės parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ katalogo antroje knygoje publikuojamos konkrečios parodą puošusios vertybės, sugrąžinusios kunigaikščių Radvilų giminės didybę ir atmintį į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. Leidinio struktūra atitinka parodos išdėstymą – penkiuose skyriuose („Radvilų didybė“, „Lietuvos valdovai“, „Giminės aukso amžius“, „Bažnyčia ir konfesijos“, „Kultūra, menas, prabanga“) pristatoma gausi parodoje rodytų kone 400 vertybių tipologinė įvairovė: portretai ir kiti tapybos kūriniai, dokumentai, senieji leidiniai, grafikos darbai, žemėlapiai, gobelenai bei kiti tekstilės kūriniai, aprangos elementai, auksakalystės bei kiti juvelyrikos dirbiniai, medaliai, ginklai ir šarvai, stiklo dirbiniai, spaudai, skulptūros bei kiti kūriniai iš akmens, keramikos dirbiniai, bažnytiniai reikmenys, kitos su Radvilų gimine siejamos relikvijos.

Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai, Tiškevičiai – penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės, šimtmečius tarnavusios Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, Lenkijos karaliams, kūrusios sąjungas ir rezgusios intrigas, konkuravusios tarpusavyje. Radvilos – viena seniausių LDK giminių, gyvavusių apie 400 metų. Istorikas E. Gudas rašo: „Šiuo požiūriu Radvilos unikalūs – tokios giminės daugiau nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Į valdantįjį elitą patekę XV amžiuje, jame ryškiai šviečia XVI, XVII ir XVIII amžiais, iki pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žlugimo.“ Eimantas Gudas (Iš: Gudas, Eimantas. Mėlynas kraujas: įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės. Vilnius: Alma littera, 2023, P. 11)

Virtuvė, kulinarinis paveldas – svarbi epochos pažinimo dalis. Iš jos galima susidaryti vaizdą apie XVIII a. pabaigoje vartotus produktus, maisto gaminimą, dvariškių hierarchiją, kai kuriuos įpročius. Leidinio įžangoje rašoma: „Į jūsų rankas pateko knygelė su unikaliais dokumentais, kurie tik stebuklingos apvaizdos dėka pasiekė mūsų laikus. Tai kunigaikščių Radvilų dvaro virtuvėje paruoštų ir kunigaikščių bei dvariškių stalui pateiktų patiekalų valgiaraščiai.“ Virginija Čijunskienė (Iš: Radvilų dvaro meniu = Dania stołu Radziwiłłów. Vilnius: Versus aureus, 2014, P. 6)