Radvilų Biržų kunigaikštystė (1547-1811) – viena didžiausių ir ilgiausiai gyvavusių privačių valdų LDK. „Šiame darbe pabandysime išsiaiškinti, kokiais būdais formavosi Radvilų Biržų kunigaikštystės teritorija, kaip kito jos dydis iki XVII a. vidurio. Taip pat aptarsime Biržų kunigaikštystę senojoje kartografijoje ir ypač – išlikusį unikalų to meto Biržų kunigaikštystės žemėlapį bei neaiškius jo autoriaus biografijos epizodus. Pažvelgsime į žemėlapį kaip į istorijos šaltinį valdos įkūrimo ir raidos tyrimuose“, – rašo knygos autoriai. Ragauskienė, Raimonda, Karvelis, Deimantas (Iš: 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis: Radvilų valdos istorija ir kartografija. Vilnius: Arlila, 1997, P. 9)

Monografijoje atskleidžiama Dubingių kunigaikštystės (1547-1808 m.) atsiradimo, susiformavimo ir raidos istorija. Remiantis gausia nepublikuota archyvine medžiaga, aprašomas ankstyvasis Dubingių priklausomybės didiesiems Lietuvos kunigaikščiams XV a. laikotarpis ir XVI–XVIII a. tarpsnis, kurį galima pavadinti radviliškuoju. Valdos istorija nagrinėjama per svarbiausiųjų lokalinės visuomenės institucijų prizmę. Didelis dėmesys knygoje skirtas Radvilų giminės kapavietės Dubingiuose istorinei rekonstrukcijai.

„Šioje knygoje pristatoma Dubingių piliavietė, buvusių XV–XVII a. bažnyčių archeologinių ir antropologinių tyrimų rezultatai, tarp jų – ir vienas svarbiausių pastarojo meto Lietuvos archeologijos atradimų – Radvilų giminės palaidojimo vieta.[…]Dubingiai Radviloms XVI a. buvo svarbūs, bet labiau kaip jų giminės tėvonija ir amžino jų poilsio vieta“ Albinas Kuncevičius (Iš: Radvilų tėvonija Dubingiuose. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, P. 9, 15)

„Radvilos buvo bene turtingiausia giminė, kuri valdė milžiniškas teritorijas, turėjo savo miestus – Biržus, Kėdainius, Nesvyžių ir kt., savo privačią armiją, puikiausias rezidencijas Vilniuje, Biržuose, Nesvyžiuje, Varšuvoje ir kt.[…] Vienaip ar kitaip, Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų, ši vieta galbūt netgi buvusi jų tėvonija, nes jie patys šią vietą, nors ir valdydami daugybę miestų ir rezidencijų, pasirinko savo laidojimo panteonu.“ Viktorija Kazlienė (Iš: Kazlienė, Viktorija. Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai. Vilnius: Atkula, 2009, P. 5)

Dubingiai, kaip išskirtinė Lietuvoje archeologijos, istorijos, architektūros ir memorialinio paveldo vieta, buvo tiriami įvairiais aspektais. Šioje monografijoje yra pristatoma Dubingių piliavietės buvusių Radvilų rūmų archeologinių tyrimų 2005-2011 m. medžiaga ir analizuojamas diduomenės kasdienybės gyvenimas. Radvilų rūmų daugiaplaniški tyrimai yra neišsemiamas Lietuvos politinės, architektūrinės, socialinės istorijos šaltinis, kuris sudomins kiekvieną neabejingą LDK istorijai ir praskins kelius į tolesnius sėkmingus Dubingių tyrimus.

„BK visuomenės elitui Radvilos priskirtini ne tik dėl savo neformalaus socialinio statuso (buvo didikai), bet ir dėl to, kad buvo kunigaikštystės savininkai.[…] Radvilos buvo mažiausiai laiko kunigaikštystėje praleidžiantys asmenys. Tą lėmė bent trys svarbūs veiksniai: dinamiška Radvilų karinė ir politinė veikla; BK geografinė padėtis (šiauriausia valda); topografiškai plačiai išsidėsčiusios gausios jų valdos. Pastarųjų turėjimas ir poreikis tinkamai juos administruoti teikė galimybę ir tuo metu vertė didikus dažnai keisti rezidavimo vietas ir nuolat keliauti per įvairius dvarus.“ Deimantas Karvelis (Iš: Karvelis, Deimantas. Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547-1655 metais. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015, P. 136)

Kėdainiai nuo XV a. vid. iki XIX a. pr. buvo privati LDK didikų Radvilų (trumpą laiką dar ir Astikų bei Kiškų) valda. Atskirais laikotarpiais ją valdė visų trijų Radvilų giminės atstovai: 1518-1574 m. – Medilo ir Goniondzo, 1606-1695 m. – Biržų ir Dubingių, vėliau – jų palikuonys pagal moterišką liniją iš Noiburgų giminės, o nuo 1731 m. – Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiai. „Visi XV-XVIII a. Kėdainių savininkai buvo neeilinės senosios Lietuvos elito giminės. Jie priklausė turtingiausių ir įtakingiausių giminių penketukui, LDK oligarchai Radvilos ne sykį brėžė visos valstybės politinio gyvenimo gaires.“ Raimonda Ragauskienė (Iš: Ragauskienė, Raimonda, Karvelis, Deimantas, Ragauskas, Aivas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV-XVIII a.). Vilnius: Žuvėdra, 2022, P. 210)

„Biržų tvirtovė ir miestas susiformavo kaip vieningas Biržų Radvilų dinastijos rezidencijos kompleksas. Šis objektas yra tuo įdomus ir vertingas, kad per visą savo egzistencijos laikotarpį jis išbuvo vienos giminės rankose ir nekeitė savo šeimininko ligi pat šios dinastijos užgesimo. Todėl tvirtovės ir miesto kompleksas tapo svarbiu šaltiniu tiriant LDK magnatų rezidencijų ir privačių miestų materialinę kultūrą bei ekonominius, politinius, religinius ir kitokius giminės interesus.“ Arūnas Baublys (Iš: Protestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis. Vilnius: Apyaušris, 1994, P. 141-142)