„Savo Tėvyne laikiau Lietuvą“

Virtuali paroda

Temos

Mykolas Römeris ir šiandiena

Mykolas Römeris ir šiandiena, 2000
Mykolas Römeris ir šiandiena, 2000

„Nors visi M. Römerio moksliniai darbai buvo parašyti jau daugiau nei prieš pusšimtį metų, daugelyje jų nagrinėjamos ir šiandien aktualios politinės ir visuomeninės problemos, jie ir mūsų dienomis neprarado savo mokslinės vertės, todėl vertinami toli gražu ne tik kaip to laiko teisinės minties paminklas, bet ir naudojami kaip nūdienai aktualūs ir svarbūs teisės mokslo šaltiniai.“ ( Iš: Mykolas Römeris ir šiandiena. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2000. P. 4)

Teisinės minties šventė – 2002, 2002
Teisinės minties šventė – 2002, 2002

„M. Römerio konstruojamas teisinės valstybės modelis – tai argumentuotas įvairių šalių patirties, įvairių autorių tyrinėjimų rezultatų apibendrinimas. Jo darbuose labai ryškus tikėjimas teismo autoritetu, būtent demokratiškas teismas, M. Römerio manymu, labiausiai užtikrina tvirtus teisinės valstybės pamatus.“ Lina Vankevičiūtė (Iš: Teisinės minties šventė – 2002. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2002. P. 253)

Mūsų konstitucionalizmo raida, 2003
Mūsų konstitucionalizmo raida, 2003

„Mykolas Römeris, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, buvo ir lieka visuotinai pripažintu konstitucinės teisės autoritetu. […] Visuotinai pripažįstama, kad jo darbai suvereniteto ir konstitucingumo klausimais, nors praėjo daugiau kaip 60 metų nuo jų parašymo, tebėra svarbūs ir aktualūs mūsų dienomis kaip lyginamosios konstitucinės teisėtyros šaltiniai.“ Rimantas Miknys ( Iš: Mūsų konstitucionalizmo raida. Vilnius: Valstybės žinios, 2003. P. 79)

Vytautas Berenis. Kultūros intarpai istorijoje, 2007
Vytautas Berenis. Kultūros intarpai istorijoje, 2007

„Analitiko žvilgsnis į Lietuvos vidaus problemas leido M. Römeriui padaryti išvadą, kad XX a. IV dešimtmetyje „Lietuva geriau laiko valstybingumo egzaminą negu Latvija, Estija ir net Lenkija“. Vadinasi, Lietuva dėl savo administracinių gabumų, M. Römerio nuomone, galėjo tapti svarbiu politiniu Baltijos federacijos dėmeniu.“ Vytautas Berenis (Iš: Berenis, Vytautas. Kultūros intarpai istorijoje. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007. P. 164)