„Mykolo Pijaus Römerio nuopelnai įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2 laipsnio ordinais (1928 ir 1934 m.). Jam įteiktas Latvijos Trijų Žvaigždžių 2 laipsnio ordinas, Prancūzijos Garbės legiono karininko regalijos. Jo vardu 2000 m. pavadinta Vytauto Didžiojo universiteto skaitykla, 2004 m. – Lietuvos teisės universitetas. Daugiau nei prieš pusšimtį metų parašyti Mykolo Pijaus Römerio mokslo darbai dar neprarado aktualumo. Propaguodami teisinę valstybę, puoselėdami nekintančias demokratines vertybes jie priklauso lietuvių teisinės literatūros aukso fondui.“ Mindaugas Maksimaitis (Iš: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. P. 125)

„M. Römeris – išties įsimenanti, iškili asmenybė: intelektualas, mėgstamas pedagogas profesorius, plačių interesų mokslininkas, teisininkas, autoritetingas valstybininkas, aktyvus visuomenininkas, pirmasis lietuvių tautinio atgimimo istorikas, puikus politikos analitikas, aistringas publicistas kovotojas. Tai didelis Lietuvos patriotas, žymaus mūsų tautiečio Cz. Miłoszo apibūdinimu, „verta pasigėrėjimo ir pagarbos aiškaus proto asmenybė“. Mindaugas Maksimaitis (Iš: Maksimaitis, Mindaugas. Mykolas Römeris – Lietuvos sūnus. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. P. 7)

Monografijos autorė profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė knygoje atskleidžia teisininko profesinį kelią nuo advokato padėjėjo iki Tarptautinio Teismo teisėjo Hagoje ir Universiteto rektoriaus pareigų. Autorės teigimu, teisininko profesinis gyvenimas buvo turtingas. Jis buvo aukščiausių teisės ir mokslo institucijų pareigūnu, todėl buvo įvairiausių istorinių įvykių liudininkas. Savo patirtį ir išgyvenimus teisininkas aprašė dienoraščiuose, kurių yra beveik 15 tūkstančių puslapių. Šie dienoraščiai ir kiti dokumentai, saugomi Lietuvos ir Lenkijos bibliotekose bei archyvuose, yra pagrindiniai atlikto tyrimo apie teisininko asmenybę šaltiniai.

Römeriai – viena iš nedaugelio garsių Lietuvos didikų ir bajorų giminių, palikusių itin ryškų pėdsaką Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Leidinio sudarytoja istorikė dr. Jolanta Širkaitė veikale supažindina su įdomia ir spalvinga šios giminės istorija ir turėtais dvarais, jos atstovų nuveiktais darbais, padeda pagrindus tolesniems tyrimams istorijos, sociologijos, antropologijos, menotyros mokslo srityse. Tai pirmoji knyga, pristatanti ne tik žymiausiuosius šios giminės atstovus, bet ir eiliniam skaitytojui mažiau žinomas asmenybes, jų kultūrinės ir visuomeninės veiklos barus.

Tryliktoji „Lietuvių atgimimo istorijos studijų“ knyga skirta Mykolui Römeriui, ne mažiau svarbiai nacionalinio judėjimo figūrai negu J. Basanavičius ar V. Kudirka. Mykolas Römeris – įvaizdis tos Lietuvos visuomenės dalies, kuri galėjo realizuotis visiškai ar iš dalies susijungus Lietuvos bajoriškosios visuomenės ir lietuvių nacionalinio judėjimo, atstovavusio „valstietiškai“ tautai, civilizaciniam potencialui.

„Šio darbo tikslas yra kuo plačiau atskleisti visuomeninę, politinę, mokslinę ir didaktinę M. Römerio veiklą, jo požiūrį į sudėtingas buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių tautines problemas, apibūdinti šio požiūrio raidą. Ne mažiau svarbu išskirti ir išsamiai aptarti svarbiausius M. Römerio politinės sistemos elementus, šios sistemos formavimąsi, parodyti, kurios jo nuostatos išliko, kurios ilgainiui kito.“ ( Iš: Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 15: Mykolas Römeris ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių tautinės problemos. Vilnius: Eugrimas, 1999. P. 11)

Lenkijos istoriko Z. Solak veikalas skirtas M. Römerio (1880 – 1945) – garsaus konstitucinės teisės specialisto tarpukario Lietuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo vardo universiteto profesoriaus, rektoriaus – pirmajam gyvenimo ir veiklos tarpsniui. Tuo metu M. Römeris daugiau reiškėsi kaip politikas, daręs didesnę ar mažesnę įtaką lietuvių tautinio judėjimo raidai, lenkų ir lietuvių modernių visuomenių, valstybių kūrimosi procesams. Knygoje tyrinėjamas Römerio gyvenimo 1880 – 1920 m. laikotarpis, kurį ypatingą daro dramatiškai susipynę idėjiniai pasirinkimai, jaunystei būdingi radikalūs sprendimai ieškant savo vietos gyvenime.