„Garbinga vieta tarp iškiliausių rokiškėnų priklauso žymiam Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjui, europinio garso mokslo žmogui, profesoriui Mykolui Römeriui. […]Būrelio iš Lietuvos atvykusių studentų įkurtos draugijos „Lithuania“ ir asmeniškai jos vadovo, taip pat rokiškėno, Juozo Petrulio veikiamas, M. Römeris suvokė, ir jau visam gyvenimui, kad jo, Lietuvos lenko, pareiga yra žengti drauge su savo gimtojo krašto žmonėmis, kad lietuvių tautinis judėjimas yra ir jo, kaip šio krašto piliečio, reikalas.“ Mindaugas Maksimaitis (Iš: Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės. Vilnius: Diemedis, 1999. P. 373-374)

„Apie profesoriaus Mykolo Römerio nuopelnus mokslui ir Lietuvai plačiai rašoma, bet apie jo tėviškę – Bagdoniškį užmiršo. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, dvarams buvo palikta valdyti 80 ha žemės. Bagdoniškio dvarą išsidalino Römerio vaikai. Pagrindiniuose rūmuose pasiliko gyventi seserys, o Mykolas pasistatė atskirus trobesius gale parko.“ Vincas Kazanavičius (Iš: Kazanavičius, Vincas. Narvydiškis. Kaunas: V. Kazanavičius, 2004. P. 57)

Nepaisydamas užimtumo, profesorius Mykolas Römeris mėgo lankytis gimtajame Bagdoniškyje, kur gyveno jo sesuo Elvyra. Nenorėdamas varžyti sesers šeimos, šalia senojo dvaro pasistatė sau namus, kur vasarodavo, atitrūkęs nuo darbų Kaune. „Jam patikdavo čia atvažiuot, nes čia jo tėviškė. Jis ją labai brangino. […] Labai draugavo profesorius su daktaru profesoriumi Gudavičiumi. Atvažiuodavo Gudavičius ir į Bagdoniškį. Medžiodavo čia abudu.“ Jolanta Varapnickaitė (Iš: Obeliai. Kriaunos. Vilnius: Versmė, 1998. P. 188-189)

„Lenkas, pasirinkęs tarnavimą Lietuvai, geranoris lietuvių ir lenkų tarpininkas, Mykolas Römeris užima itin garbingą vietą Lietuvos ir Vilniaus istorijoje. Jo patirtis ir jo propaguota teisinės valstybės bei pilietinės visuomenės koncepcija yra svarbios ir šiandien.“ Tomas Venclova (Iš: Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006. P. 254)

Vilniuje gyveno, dirbo ir lankėsi daug įvairių įžymių žmonių. Vertinant jų nuopelnus sostinei ir Lietuvai gatvių pavadinimuose, paminkluose ir atminimo lentose įamžinta jų atmintis. Šioje knygoje pateikiamos Vilniaus viešose erdvėse pagerbtų asmenybių biografijos ir jų nuopelnai miestui bei Lietuvai. Tame tarpe pagerbtas ir Mykolas Römeris. Jo vardu sostinėje pavadinta gatvė, atminimų lenta bei universitetas.

Tarp Lietuvos Respublikos šimtmečio didžiųjų garbinga vieta tenka mokslininkui, pedagogui, valstybės veikėjui Mykolui Römeriui. Kaip ir prof. Levas Karsavinas, prof. Vosylius Sezemanas jis buvo tikras Lietuvos patriotas. Mykolas Römeris savo autobiografijoje rašė: „Aš maniau ir pajutau, kad Lietuva man yra daugiau negu Lenkija, kad tikroji mano Tėvynė yra kaip tik Lietuva.“ Ona Voverienė (Iš: Voverienė, Ona. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918 – 2018): politinės asmenybės. Vilnius: Trys žvaigždutės, 2018. P. 105)