Ką žinome apie žymiąją lietuvių literatūros klasikę? Skaitome jos nepaprastai realistiškai ir įtaigiai parašytus kūrinius, žavimės jos meistriškumu tapant literatūrinių personažų portretus. O kokia buvo pati Julija?

Biografiniame romane pateikiami Julijos Žymantienės-Žemaitės biografiniai fragmentai, paremti dokumentine medžiaga. Iš gausių archyvinių faktų autorė pasirinko Žemaitės vėlyvos meilės liniją, pasiremdama jos laiškais, sukūrė dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, labai patrauklią istoriją. Romane skleidžiasi klasikės būdo bruožai, jos pažiūros į žmogų, tautą, istorinius įvykius, atveriamas mažai iki šiol žinomas Žemaitės gyvenimas Amerikoje.

Žemaitė buvo asmenybė, pralenkusi savo laikmetį. Savo originalia, kitoniška laikysena, užsidegimu kovoti už savo ir kitų teises ji sužavėjo ne vieną skaitytoją. Žemaitės aktyvus gyvenimas ir buvo tas užtaisas, stimulas jos kūrybai, nes būtent dėl to ji sutiko daug žmonių, kurie vėliau tapo jos kūrybos personažais. Romaną skaičiusiųjų akimis, rašytoja buvo „atominė“ asmenybė, turėjusi Dievo dovaną – nepaprastą talentą. Paminėtina ir išskirtinė Žemaitės literatūrinė kalba.

Kalbant apie knygoje aprašomą Žemaitės gyvenimo laikotarpį, kuomet ji lankėsi Amerikoje, norisi susimąstyti ne tik apie knygoje paminėtus faktus, bet ir apie demokratiją apskritai – ką ji reiškia gilias demokratijos tradicijas turinčioms šalims ir ką ji reiškia Lietuvai, kuri per 30 nepriklausomybės metų padarė reikšmingą šuolį demokratijos srityje.