Latvių rašytojas ir dramaturgas Māris Bērziņš vadinamas paradoksų meistru. Debiutavęs 40-ies, tapo vienu garsiausių latvių literatūros vardų, o jo romanas „Švino skonis“ – skaitomiausia ir daugiausiai diskusijų Latvijoje sukėlusia knyga. Už šį romaną rašytojas įvertintas Baltijos Asamblėjos literatūros premija (2015), Dzintaro Suodumo premija (2015) ir Latvijos literatūros metų apdovanojimu „Geriausias prozos kūrinys“ (2016).

Bitės knygų klubo narių atsiliepimai apie šią knygą:

„Dar kartą, kaip ir skaitydama G. Kanovičiaus romaną „Šėtono apžavai” įsitikinau, kad žmogus akistatoje su okupantais visada turi pasirinkimo galimybę: prisitaikyti, kolaboruoti ar priešintis. Pagrindinis knygos veikėjas Matis, būdamas paprastas „mažas” žmogus, dažo sienas, bet nepersidažo nė vienos valdžios spalva. Jis tiesiog besivadovaudamas humanistinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis tampa herojumi, gelbėdamas žydus. Visa istorija pasakojama jauno žmogaus lūpomis – atskleidžiama plati jausmų ir išgyvenimų paletė: nuo kasdienių smulkmenų, lengvabūdiško plevenimo iki didžiausio intensyvumo tragedijos. Patiko žaismingas pasakojimo stilius, kuris išlaikomas iki pat tragiškos kūrinio pabaigos. Įspūdį sustiprino publicistikos intarpai knygoje. Jie pasitarnavo kaip istorijos šaltiniai ir atskleidė to laikmečio realijas. O tos žvaigždutės knygos gale, simbolizuojančios 25 tūkst. žydų gyvybes… Juk holokausto siaubo žodžiais išreikšti neįmanoma”. (Jūratė)

„Gyventi reikia lengvai, neapsikraunant. Taip ir gyvena Matis Birkenas, paprastas vaikinas. Knyga parašyta būtent tokiu stiliumi. Labai sunkus, skaudus laikmetis. Žmonėms, Latvijai, visam pasauliui. Laikotarpis, kai „tarybinis žmogus neturi priprasti prie kapitalistinių skudurų. Jie skatina moralinę degradaciją ir sugriauna siekį statyti komunizmą.” Kai „kvailys turi pribaigti protingą, tinginys – darbštų, nelaimėlis – laimingą, toks komunistų partijos dėsnis.” Žavi autoriaus humoras. Gal žvelgiant per daug rimtai net nebuvo įmanoma išgyventi”. (Ilona)