„Mokymas apie medijas yra toks edukacinis procesas, kuris skatina suvokti ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją per medijas. Pradėję lankyti mokyklą, išmokstame rašyti ir skaityti. Tačiau informacinė žinių visuomenė mums teikia naujų iššūkių – kaip mokomės rašyti ir skaityti, taip reikia išmokti pažinti ir medijas (žiniasklaidą). Nuo kūdikystės šiuolaikinės visuomenės nariai yra įtraukiami į valingus ir nevalingus medijų naudojimo(si) procesus. Rašto civilizacijoje rašymas ir skaitymas yra vieni iš pagrindinių būtinų žinių, o ateities visuomenei reikia mokytis „skaityti vaizdus ir pažinti kodus“, – rašo knygos autorė R. Uznienė. ( Iš: Uznienė, Rosita. Medijinis ugdymas: švietimas, lavinimas ir mokymas apie žiniasklaidą. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009, P.4)

Patirtinio ugdymo samprata ir jos pažinimas svarbus kiekvienam ugdytojui. Patirtinio ugdymo pagrindas yra asmens tobulėjimas, pasiekiamas per asmeniškai įprasmintą patirtį, atradimus, dalyvavimą. Medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių vaidmuo vaikystėje, ugdymąsi skatinančių aplinkų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigose kūrimo, patirtinio mokymosi organizavimo aspektai yra aktualūs visų aukštųjų mokyklų studentams, kurie baigę studijas ketina dirbti pedagoginį darbą, taip pat pedagogams, kurie dirba ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigose. Rengiant šią studijų knygą, siekta studentus ir pedagogus supažinti su patirtinio ugdymo bei ugdymosi sampratų geneze, medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių ugdomuoju vaidmeniu vaikystėje, šio ugdymo(-si) didaktiniais aspektais, aktualiomis mokymo(-si) vaikystėje technologijomis, įvairiais patirtinio ugdymo(-si) metodais.

Mūsų vaikų gyvenimas susietas su tiksinčia bomba, kuri aptinkama mokyklose, vaikų darželiuose, namuose, miegamuosiuose, svetainėse – visose pastogėse – ir lengvai pasiekiama ištisą parą. Ji kursto ginčus šeimose ir paveikia vaikų smegenis, jų elgesį, svorį bei raidą. Ji pakeičia vaikų žaidimus, bendravimą ir laisvalaikio leidimo būdą. Šis tiksintis sprogmuo – tai laikas, praleidžiamas prie išmaniųjų prietaisų ekrano, ir didžiausią nerimą kelia faktas, kad daugelis tėvų jaučiasi bejėgiai ką nors pakeisti. Knyga pasiūlys vertingų patarimų, kaip lengviau „atjungsime“ vaiką nuo mirguliuojančio virtualaus tinklo ir patys glaudžiau prisijungsime prie jo kasdienio realaus gyvenimo.

S. Papertas yra žymiausias iš šiuolaikinių švietimo teoretikų. Jis siūlo vaikams naują konstruktyvią priemonę, keičiančią jų mokymosi patirtį, leidžiančią griežtą ir kankinančią veiklą paversti jaudinančia ir viliojančia. „Minčių čia iš tikrųjų gausu – ramių ir nerimastingų, logiškų ir jausmingų, priimtinų ir neįprastų, stebinančių, netgi stulbinančių. Tai mintys apie naują, individualų, kūrybišką mokymą, mokymą ir mokymąsi mąstyti, suvokti pasaulį ir save kaip visumą.“ V. Dagienė (Iš: Papertas, Seymouras. Minčių audros : vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos. Vilnius: Žara, 1995)

Naujojoje serijos Mamos biblioteka knygoje rašoma apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai, tačiau joje informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.

Mūsų temperamentingais laikais tėvams susikaupia daug „kompiuterinių“ klausimų. Pavyzdžiui, kodėl vaikas visa galva pasineria į virtualų pasaulį. Ir iš tikrųjų – ar jis toks pavojingas, tas kompiuteris, kaip apie jį rašo žurnalai? O kaip apsaugoti vaiko regėjimą, kad jo nepakirstų ekrano mirguliavimas? Ką jie ten randa, mūsų jaunieji palikuonys, tame iliuziniame pasaulyje? Ir nuo kokio amžiaus vaikui nepavojinga į jį pasinerti? Ir apskritai „ar dar yra ko nors tavo galvoje, be muzikos ir šaudynių?“ Ir pagaliau svarbiausias dalykas, kurį nesąmoningai arba aiškiai suvokdami nori sau išsiaiškinti visi tėvai: ką gi daryti, jei mano vaikas tiesiog „neatsijungia nuo laido“?

Svarbus leidinys šiuolaikiniams tėvams, suteikiantis suaugusiesiems galimybę padėti mokyklinio amžiaus mergaitėms ar studentėms įveikti spaudimą tapti „supermergaite“, išvengti nuodingos streso kultūros ir tapti atspariomis suaugusiomis moterimis, gyvenančiomis sveiką, laimingą gyvenimą.

Knyga – empatiška ir argumentuota, joje pateikiami šios sudėtingos problemos tyrimai ir paaiškinimai bei praktiniai patarimai tėvams, kaip išmokyti mergaites suprasti save, o ne save kritikuoti, kaip valdyti mąstymą, atsispirti norui lyginti save su bendraamžiais, nebijoti rizikuoti, suvaldyti neigiamus socialinės žiniasklaidos aspektus, rūpintis savimi ir ieškoti pagalbos bei paramos, kai to reikia.

Leidinyje pateikiamas suaugusiųjų švietimo modulis, skirtas besimokantiems susipažinti su esminiais skaitmeninių medijų (kompiuterio dizaino, skaitmeninės fotografijos) panaudojimo darbinei, šviečiamajai, visuomeninei veiklai ir asmeniniai saviraiškai principais. Knygą sudaro teorinė dalis, praktiniai patarimai aktualiais klausimais bei užduotys žinioms pasitikrinti, bendriesiems gebėjimams lavinti. Šią metodinę priemonę galima pasitelkti organizuojant neformalųjį švietimą, taip pat savarankiškas studijas.