Be sąvokos „propaganda“ neįsivaizduojame šių dienų realybės. Informacinių karų ir propagandos ekspertas V. Danisenko savo knygoje apžvelgia tiek propagandos istoriją, tiek šio reiškinio poveikį mūsų dienų realijoms. Jis pateikia Lietuvos pastaruoju metu patirtų informacinių išpuolių suvestinę, parodo, kaip propagandą savo tikslams naudoja nelaisvų šalių (pvz., Rusijos, Baltarusijos, Turkmėnijos) režimai, nagrinėja politinių mitų ir netikrų naujienų funkcionavimą viešojoje erdvėje. Remiantis pokalbiais su ekspertais bei paties autoriaus įžvalgomis, leidinyje pateikiamas ir visuomenės informacinio atsparumo stiprinimo modelis. Verta paminėti, kad ne paskutinė vieta šiame modelyje tenka ir kokybiškai žiniasklaidai bei įvairioms jos iniciatyvoms.

Rusija internete kariauja su civiliais. Kiekvienas kritiškas balsas tampa priešu. Per pastaruosius kelerius metus visose Vakarų šalyse buvo vykdoma begalė tarptautinių, kartais nusikalstamų internetinių kampanijų prieš privačius žmones, kurias organizavo ir patvirtino Kremlius.

Rusijos socialinių tinklų troliai kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, darė įtaką Britanijos apsisprendimui pasitraukti iš Europos Sąjungos, 2017 m. spaudė Kataloniją atsiskirti nuo Ispanijos, 2018 – 2019 m. kurstė smurtą per Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestus. Sugriovė Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje karjerą.

Dokumentais pagrįstos tikros istorijos rodo, kad Rusija nevengia tamsiausių būdų pašalinti ir diskredituoti oponentus, naudodama kibernetinį šnipinėjimą ir atakas, socialinės žiniasklaidos trolius, pateikdama netikras naujienas ir grasindama mirtimi.

Manipuliacija – nuolatos žmonių smegenis įvairiais būdais veikiantis mechanizmas. Ar egzistuoja sritis, kurioje jos nėra, kodėl tikime manipuliatoriais ir kaip nemanipuliuoti pačiu savimi? Apie tai ir kitus aktualius klausimus savo leidinyje rašo humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Valevičius.

„Vienas iš sudėtingiausių darbų šioje knygoje – atskirti apgavystę nuo manipuliacijos. Apgavystė yra tai, kas peržengia įstatymą, o manipuliacija – tai, kas leidžiama, bet nereglamentuota. Nereglamentuotų manipuliacijų mes turime be galo daug ir, automatiškai, aš negalėjau visko apibūdinti. Galėjau paimti tik tai, kas man užkliūdavo vienokiu ar kitokiu aspektu“, – teigė leidinio autorius.

Viešųjų ryšių tėvu vadinamas Edwardas Bernaysas (1891 – 1995) – kontroversiška ir ypač reikšminga figūra politinės minties istorijoje. Jis sukūrė metodą, kaip formuoti viešąją nuomonę ir ja manipuliuoti, ir pavadino jį „sutarimo inžinerija“ (angl. egnineering of consent).

Ši 1928-aisiais pasirodžiusi ir atvirai už propagandą pasisakanti knyga išreiškia viziją, kaip organizuotai valdyti protus per politiką, valdžios institucijas, meną, mokslą ir švietimą. „E. Bernayso didžiausias pasiekimas buvo ne konkreti reklaminė kampanija, o tai kad jis pirmas pradėjo naudotis psichoanalitinėmis priemonėmis masėms valdyti.“ Gintautas Mažeikis (Iš: Bernays, Edward. Propaganda. Vilnius: Kitos knygos, 2021, P. 19)

„Knygoje apibūdinama informacinio karo apibrėžtis ir išskiriamas masinės komunikacijos priemonių vaidmuo informaciniame kare. Pristatomos pagrindinės informacinio karo sąvokos, aptariamas žiniasklaidos vaidmuo socialinėje transformacijoje. Analizuojamos karinio konflikto nušvietimo problemos, gvildenamas informacinės erdvės užvaldymo ir prieigos prie informacijos šaltinių klausimas. Pateikiamos teorinės ir praktinės rekomendacijos, tiriant informacinio karo poveikį masinės komunikacijos priemonėms. Šis leidinys informacinį karą įtraukia ir į komunikacijos mokslo, žurnalistikos studijų lauką.“ Mantas Martišius (Iš: Martišius, Mantas. (Ne)akivaizdus karas : nagrinėjant informacinį karą. Vilnius: Versus aureus, 2010, P. 16)

Britų politologas Markas Galeotti pateikia išsamią ir novatorišką naujojo kariavimo būdo apžvalgą. Pasitelkdamas pavyzdžius iš viso pasaulio, jis parodo, kad šiuolaikiniuose konfliktuose kovojama visomis priemonėmis: nuo dezinformacijos ir šnipinėjimo iki nusikaltimų ir ardomosios veiklos. Būtent tai veda į nestabilumą atskirose šalyse ir teisėtumo krizę visame pasaulyje. Tačiau, užuot siūlęs puoselėti viltį sugrįžti į praėjusią „stabilių“ karų erą, knygos autorius išsamiai aprašo būdus, kaip išgyventi šioje naujoje tikrovėje, kaip prie jos prisitaikyti ir pasinaudoti teikiamomis galimybėmis.

„Pastaruoju metu komunikacijos metodai paveikti žmonių požiūrį, o kartu ir elgesį viešojoje erdvėje tampa vis populiaresni. Propaganda, jos naudojami metodai iš XX amžiaus pasaulinių karų ar Šaltojo karo laikotarpio konteksto grįžo į visuomenę ir politinę darbotvarkę. Monografija „Atsargiai – propaganda“ yra siekis į šį iš naujo atgimstantį reiškinį pažvelgti sisteminiu ir tarpdisciplininiu požiūriu.[…]Leidinyje apžvelgiamas propagandos suvokimas ir jos formos. Išskiriamas medijų vaidmuo propagandos sklaidoje. Pristatomos pagrindinės sąvokos. Aptariamas žiniasklaidos, suinteresuotų grupių, žinių, esamo konteksto vaidmuo propagandos sklaidoje.“ Mantas Martišius ( Iš: Martišius, Mantas. Atsargiai – propaganda. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022, P. 10, 14)

Viskas yra ne taip blogai, kaip atrodo. Apie tai yra knyga „Faktų galia“, kuri, kad ir kaip neįtikėtina, išmokys naudotis faktais ir teisingai juos interpretuoti. „Faktų galia“ demaskuoja mūsų mąstymą apie pasaulį kaip pasenusį ir netinkamą ir atskleidžia naują mąstymo metodą. Leidinio autoriai paaiškina dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo. Daug klaidų darome dėl savo įpročio dalinti pasaulį į dvi stovyklas (pvz. mes ir jie, juoda ir balta), be to, pasiduodame žiniasklaidos keliamai baimei ir manome, jog viskas pasaulyje eina tik blogyn.

Myth of Free Media and Fake News in the Post-truth Era reveals the story of fake news hysteria and myth of free media in the post-truth world order, starting from the question of whether there has really been a truth era. The book examines how the news media is battling for relevance in the age of Internet. It shows how the wave of media liberalization has weakened the basic premise of Libertarian Media Function Theory, which states that the media is the Fourth Estate that protects the citizens from abuse of power by the government. It analyses how excessive commercialization of the media and the commodification of news has changed journalism globally. The book recommends a new paradigm and explains how it can be used to transform news reporting from an adversarial model to a human-centric one.

Politics of Disinformation delivers a thorough discussion of the overwhelming problem of modern fake news in the political arena. The book reviews fundamental theoretical concepts of disinformation and analyzes the impact of new techniques of misinformation and the dissemination of false information in the public space. A group of distinguished authors provide case studies throughout the text to illustrate the effect of disinformation all around the world; including, but not limited to Europe, the Middle East, and South America.