„(…) aklos vištos žaidimas puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Ši metafora iliustruoja tai, ką siekiama apibrėžti aprašant medijų ir informacinio raštingumo koncepciją, – neturime galimybių apčiuopti realybės tiesiogiai, todėl esame priversti naudotis begale informacijos išteklių, kurių autoriais nesame, todėl turime įgyti specifinių informacijos ieškos gebėjimų, išmanyti šiuolaikines medijas (…).“ Ši citata iš knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“ nusako tuos tikslus ir prielaidas, kodėl būtinas medijų ir informacinis raštingumas. Jis prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius. (Iš: Grigas, Vincas, Šuminas, Andrius, Gudinavičius, Arūnas, Grigaliūnas, Modestas. Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai gražai Google karalystėje. Vilnius: Akademinė leidyba, 2016, P. 13)

Vadovėlis visų pirma skirtas studijuojantiems audiovizualinį meną, tačiau autorius tikisi, kad jis gali būti naudingas ir platesnei auditorijai. Studijų vadovo tikslas – tarpdalykiškai pažvelgti į priemones ir reiškinius, veikiančius regą ir klausą, bandyti susisteminti naujuosius kūrinio įrankius, apžvelgti jų principinius technologinius aspektus. Svarbu susipažinti su šioje kūrybinėje teritorijoje kylančiomis problemomis ir ieškoti naujų sąsajų kūrybinei veiklai.

Knyga gimė iš vis didėjančio poreikio pažinti tą gyvenimo sritį, kuri vis labiau mus užvaldo ir kurioje kiekvienas manome esą specialistai. Leidinys apima visas pagrindines elektroninių medijų vadybos dalyko sisteminio dėstymo dalis – komunikacinės teorijos pagrindus ir komunikacijos priemones, jų panaudojimo būdus. Pateikiamos pagrindinės komunikacijos teorijos sampratos ir nuostatos, kurias būtina žinoti prodiuseriui, dirbančiam elektroninėje žiniasklaidoje, taip pat aprašoma elektroninių medijų raida, jų klasifikacija ir ypatybės, funkcionavimo teisiniai aspektai. Analizuojami praktiniai prodiuserio uždaviniai visais audiovizualinio projekto realizavimo etapais – nuo idėjos gimimo iki pagaminto produkto ir pateikimo media rinkai.

Šis klasikinis McLuhano veikalas nagrinėja knygos parašymo laikotarpiu tik pradėjusį formuotis masinių medijų reiškinį. Autoriaus sukurtos sąvokos „masinė medija“, „informacijos amžius“, „globalus kaimas“ ir kitos, šiandien įsitvirtino mūsų kasdienėje kalboje. Daugelis McLuhano minčių yra kur kas prasmingesnės dabar, interneto ir elektroninio pašto laikais, nei jos buvo 1964 metais. Jo teorijos verčia iš naujo permąstyti mūsų nuostatas apie komunikacijų pobūdį ir turinį bei apskritai apmąstyti mūsų pasaulėjautą.

Monografijoje aptariami metodologiniai medijų tyrimo aspektai, komunikacijos technologijų kaita tradicinėje ir tinklaveikos (skaitmeninėje) visuomenėje turinio, raiškos ir interaktyvumo požiūriais. Atskleidžiamas teisinis žurnalistinės veiklos reglamentavimas, žiniasklaidos organizacijos funkcionavimo principai. Analizuojama žurnalistikos kūrinio turinys ir forma, žanrų teorija, žurnalisto ir šaltinio santykis. Tiriamas manipuliacinis informacijos poveikis naujienų vadyboje ir pateikiant tarptautinę informaciją.

Tai primoji knyga Lietuvoje, nagrinėjanti medijų kultūrą ir pristatanti ne tik teorijas, bet ir vietines medijų praktikas. Medijos čia laikomos tarpdalykinių studijų, sujungiančių technologijas, mokslą, meną ir kultūrą apskritai, objektu. Knyga yra interneto žurnalo apie medijų kultūrą Balsas.cc tęsinys.

Monografija kviečia pažvelgti į televizijos pradžią pasaulyje ir Lietuvoje. Ji susideda iš trijų dalių. Pirmojoje apibūdinamas pasaulinis audiovizualinių technologijų raidos kontekstas. Antroji dalis skiriama technologinėms medijoms Lietuvoje. Trečioji – pirmųjų Lietuvos TV dešimtmečių vaidybinių programų ir vaidybinių elementų turinčių programų analizei. Be mokslinės literatūros, svarbiu tyrimo šaltiniu tapo archyvinė medžiaga, režisierių, aktorių interviu, prisiminimai, dienoraščiai, TV kritikos straipsniai.

Knygoje pristatomas ir analizuojamas naujųjų medijų etikos diskursas, rekonstruojamos diskurso formavimosi prielaidos, raidos momentai, esminiai procesai ir teorijos. Leidinyje tvirtinama, kad naujųjų medijų etika, kaip novatoriška tyrimų sritis, informacinėse visuomenėse pamažu susiformavo profesionalams ir plačiajai visuomenei susidūrus su etiniais iššūkiais bei problemomis, kurių kilo sąveikaujant informacijos ir komunikacijos mokslams, kompiuterių technologijoms bei medijų filosofijai. Naujųjų medijų etika plačiąja prasme tiria skaitmeninių informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) poveikį mūsų visuomenėms ir aplinkai.

Skaitmeninės technologijos ir vaizdinės medijos keičia, kaip matome pasaulį. Tad tyrinėjant vaizdus kyla klausimų, kaip jie sukuriami, kaip funkcionuoja, kaip įgyja valią veikti. Šioje monografijoje dėmesys telkiamas į vaizdo veikmę dabarties socialiniame ir kultūriniame gyvenime – kintantį vaizdo ir technologijų, vaizdo ir žiūrovo, vaizdo ir kasdienės aplinkos, vaizdo ir tapatybės, vaizdinių ir meno santykį, žiūros užvaldymą ir galimybes vaduotis iš įtvirtintų įsivaizdavimų.

Written by two leading social and cultural historians, the first two editions of A Social History of the Media became classic textbooks, providing a masterful overview of communication media and of the social and cultural contexts within which they emerged and evolved over time.

This third edition has been thoroughly revised to bring the text up to date with the very latest developments in the field. Increased space is given to the exciting media developments of the early 21st Century, including in particular the rise of social and participatory media and the globalization of media. Additionally, new and important research is incorporated into the classic material exploring the continuing importance of oral and manuscript communication, the rise of print and the relationship between physical transportation and social communication.