E-VOLIUCIJA AR RE-VOLIUCIJA? Vadinkite, kaip norite, tačiau socialinė žiniasklaida atėjo ilgam. Ji keičia jūsų gyvenimą, darbą ir pasaulį. Čia negali būti gręžiojimosi atgal. Žinoma, išskyrus atgal į viduramžius. Virtualiose organizacijose nesvarbu, kas parašyta jūsų vizitinėje kortelėje. Virtualiame pasaulyje galite pats save išrasti. Tačiau nenustebkite, kad virtualiame pasaulyje jūsų tapatybę gali pavogti. Lygiai taip pat įmanoma, kad kažkas jau sukūrė jūsų tapatybę be jūsų žinios. Net galite sužinoti, kad jūsų tapatybė be jūsų leidimo buvo pašalinta. Ši knyga aprašo, vertina ir analizuoja Web 2.0 e. proveržio varomąsias jėgas ir paaiškina, ką tai reiškia jums – šiandien, rytoj ir ateityje.

Medijų ir ypač žurnalistų atsakingumo ir žiniasklaidos atskaitingumo visuomenei klausimai šių dienų Lietuvoje tampa svarbiu viešų diskusijų objektu. Visuomenė, mokslo tyrėjai ir viešieji asmenys vis dažniau kalba apie viešosios erdvės deformavimo problemas, apie pilietinio atsakingumo stoką žurnalistikoje. Tai akivaizdžiai lemia pasitikėjimo tarp visuomenės ir žiniasklaidos mažėjimą. Viešumo trūkumas signalizuoja demokratijos trūkumą, o ką tokiu atveju reiškia pasitikėjimo viešąja erdve stoka? Ar tai pasitikėjimo demokratiniais procesais trūkumas visuomenėje, ar tai pačios visuomenės bandymas ignoruoti savo galimybes bei žiniasklaidos funkcijas?

Populiarus motyvatorius A. Monaco savo knygoje pasakoja apie socialinių tinklų prigimtį ir esminius vartotojų troškimus. Autorius, pasitelkdamas išmaniausius rinkodaros metodus, subūręs tūkstantines sekėjų minias „Facebook“-e, „Instagram“-e ir „TikTok“-e, dalina patarimus, kaip patraukti vartotojų dėmesį, padvigubinti ištikimų sekėjų gretas, sukurti aiškią socialinių tinklų strategiją. Socialinės rinkodaros specialisto teigimu, leidinyje publikuojama informacija tinkama visoms socialinėms platformoms, net ir toms, kurios atsiras ateityje.

Nenumaldomai artėjame prie algoritmų amžiaus, kuriame neapleidžia jausmas, kad visa valdžia priklausys technologijoms. Šios kodų sekos mums jau diktuoja, ką žiūrėti, kur eiti, kam skirti pasimatymą, ir net formuoja mūsų nuomonę, už ką balsuoti rinkimuose.

Matematikės ir profesorės, dokumentinių filmų kūrėjos H. Fry knyga „Hello world“ kviečia mus į kelionę, kurioje pažvelgsime į algoritmus, supančius mus kasdieniniame gyvenime. Susiedama tikras istorijas su matematiko mokslu paremtais įtikinamais ir paaiškinimais, leidinio autorė kiekvienam leidžia įsivertinti algoritmų galią.

„Nūdienos komunikacijų tyrimų dinamika ir diskusijos atsispindi ir šioje straipsnių rinktinėje: reprezentuodami kaitą ir iššūkius dabartiniuose tyrimuose, tekstų autoriai pristato policentrinį žvilgsnį į šiuolaikinių medijų fenomenus, tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu nagrinėdami socialinės ir kultūrinės terpės mediaciją ir mediatizaciją, neaplenkdami ir vizualinės kultūros studijų, gilindamiesi ne tik į technologines medijas klasikine prasme, bet ir mediacijos požiūriu analizuodami tokias sritis, kaip antai teatras, dar palyginti neseniai šiuo aspektu netirtas.“ Renata Šukaitytė (Iš: Šukaitytė, Renata. Socialinės tikrovės mediacija: kultūra, politika ir visuomenė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, P. 9)

Šiandieninis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be išmaniųjų telefonų – jie pakeitė žemėlapius, fotoaparatus, žadintuvus ir žodynus. Mobiliosios programėlės lengvai tenkina įvairiausius poreikius – jose pasižymime autobuso bilietus, klausomės mėgstamiausių albumų, ieškome romantinių partnerių. Tačiau kokį poveikį šis glaudus ryšys su elektroniniu prietaisu turi asmens formavimuisi ir veikimui visuomenėje?
T. H. Eriksenas ieško atsakymų į šį platų klausimą, aptardamas, kaip išmanusis telefonas transformuoja rašytinio ir sakytinio žodžio, laiko ir erdvės, teksto ir vaizdo, viešo ir privataus bendravimo santykį.