Tai pirmoji knyga išleista Lietuvoje sovietmečiu skirta atminti Dariaus ir Girėno skrydį. Nedidelės apimties ir mažo formato ji buvo tarsi žiburys primenantis Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą ir neleidžiantis jo užmiršti okupacijos metais. Leidinyje glaustai apžvelgiama idėja skristi per Atlantą, pasiruošimas transatlantiniam skrydžiui, nuveikti darbai renkant lėšas skrydžiui, lėktuvo įsigijimas ir paruošimas žygdarbiui, skrydžio eiga, katastrofos priežastis ir jos tyrimo eiga, lakūnų įamžinimas. Rašant knygą gausiai remtasi tarpukario spauda, Karo muziejuje esančia archyvine medžiaga.

„Prisimindama S. Dariaus artimųjų bei jį pažinojusių asmenų pasakojimus, turėdama kai kuriuos paties S. Dariaus rašytus ir kitokius dokumentus, susipažinusi su naujausia literatūra, taip pat ano meto periodinėje spaudoje išsibarsčiusiais straipsniais, ėmiausi rašyti šią knygą. Stengiausi parodyti abiejų lakūnų asmenybes ir veiklą – pavyzdį atkaklaus kasdienio darbo siekiant užsibrėžto tikslo.“ Nijolė Dariūtė-Maštarienė (Iš: Dariūtė-Maštarienė, Nijolė. Darius ir Girėnas. Vilnius: Mintis, 1990. P. 5)

„Man rūpėjo atskirais bruožais atvaizduoti Dariaus ir Girėno asmenybes, gyvenimą, siekimus ir paaiškinti jų Atlanto žygio prasmę bei reikšmę, t. y. atvaizduoti: kas ir kokie jie buvo, ką yra nuveikę lietuvių tautos, Amerikos ir aviacijos naudai, kaip jų darbai buvo lietuvių ir kitataučių įvertinti, kaip sumanytas skridimas per vandenyną buvo aiškintas ir kaip lietuvių ir kitos tautos suprato jų žygį prieš 1933 m. liepos 15 d. ir po 2 dienų.“ Petras Jurgėla ( Iš: Jurgėla, Petras. Sparnuoti lietuviai: Darius ir Girėnas. Vilnius: Lietuvos žurnalistų sąjunga, 1990. P. 6)

Tai istorinė – biografinė apybraiža apie transatlantinius lakūnus S. Darių ir S. Girėną, kurioje pateikiamas išsamus lietuvių didvyrių gyvenimo ir žygdarbio aprašymas. Jų gyvenimo ir veiklos epizodai siejami su aviacijos istorija, svarbiausiais tų laikų įvykiais Lietuvoje.

Tai vienas iš pirmųjų leidinių išleistų Dariui ir Girėnui po 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Autorių kolektyvas – transatlantinio lakūno kpt. Stepono Dariaus dukra Nijolė Dariūtė-Maštarienė bei du garsūs Lietuvos aviacijos istorikai – tai Algirdas Gamziukas ir Gytis Ramoška. Knygoje nelyginat su kitomis skaitytojas gauna realią galimybę susipažinti su originaliais archyviniais dokumentais ir pats, be autorių pagalbos, išanalizavęs juos susidaryti nuomonę apie lakūnus bei patį transatlantinį skrydį ir po jo tragiškos baigties sekusią katastrofos tyrimų eigą.

Lietuvos aviacijos muziejaus leidyklos „Plieno sparnai“ išleista Vytauto Dovydaičio biografinė apybraiža skirta aviacijos kapitonui, transatlantiniam lakūnui Steponui Dariui. Apybraižą sudaro aštuoni skyriai, pasakojantys apie Dariaus kelią Lietuvos aviacijoje. Pradedama nuo atvykimo į Lietuvą, mokymosi Karo mokykloje, o baigiama 1927 m. išėjimu į atsargą. Kiekvienas skyrius skirtas labiau įsimintiniems Dariaus gyvenimo epizodams: pirmieji skrydžiai, sportinė veikla, konfliktas su aviacijos viršininku ir pan. Visa apybraiža „įpinta“ į aviacijos istoriją, o kai kur papildoma „Istorijos fragmentais“, kurie skaitytojui padeda geriau orientuotis ir įsijausti pasakojime. Leidinio pabaigoje spausdinami iki tol nepublikuoti dokumentai – Stepono Dariaus raportai bei Algirdo Gamziuko parašytos Dariaus ir Girėno biografijos, glausta transatlantinio skrydžio istorija.

Tragiška S. Dariaus ir S. Girėno žūtis Soldine tebejaudina visuomenę, kadangi lig šiol neatskleista tikroji tragedijos priežastis. Vienas iš pirmųjų Lietuvoje civilis lakūnas T. Zauka tyrinėjo Soldino katastrofos priežastis ir pateikė išvadas. Šio leidinio tikslas – prikelti iš užmaršties lakūno T. Zaukos vardą, pateikti visuomenei jo studiją „Soldino paslaptis“

Išeivijos visuomenės veikėjas, inžinierius ir aviacijos entuziastas E. Jasiūnas, 77-ųjų „Lituanicos“ skrydžio metinių proga su konstruktoriumi Vladu Kensgaila simboliškai užbaigęs maršrutą Kaunas – Soldinas – Kaunas su pastarojo pagaminta tikslia „Lituanicos“ kopija, pirmą kartą albumą „Darius ir Girėnas“ išleido 1983 metais, Čikagoje, už dešimtmečio papildęs ir atnaujinęs – Lietuvoje. Kruopščiai parengtame albume – šimtai įdomių ir retų nuotraukų apie pasiruošimą skrydžiui, pilotų gyvenimą Amerikoje, galop – jų žūties ir tolesnio atminimo įamžinimas.

Lietuvos aviacijos istorikai Jonas Čepas ir Jonas Balčiūnas parengė nuotraukomis iliustruotą istorinę knygą apie S. Darių ir S. Girėną. Albume pateikiamos net 468 fotografijos. Autoriai rašo: „Šiame leidinyje mažiau dėmesio skiriame S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimui, skrydžio istorijai […] Mes stengsimės labiau nušviesti laikotarpį po S. Dariaus ir S. Girėno mirties. Didvyriai gyvi išlieka tol, kol jų atminimas gyvas tautos atmintyje.“ Jonas Čepas, Jonas Balčiūnas (Iš: Čepas, Jonas, Balčiūnas, Jonas…į Lietuvą. Vilnius: Ethnos’91, 1996. P. 10)

Monografijoje, parengtoje remiantis archyviniais dokumentais, bendraamžių atsiminimais ir kitais šaltiniais, Pijus Poškus, Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas, aviatorius, inžinierius, pristato Atlantą perskridusios „Lituanicos“ piloto Stepono Dariaus tarnybą Lietuvos aviacijoje. Leidinyje išsamiai aprašomas S. Dariaus mokymasis skraidyti, tarnyba žvalgybos ir naikintuvų eskadrilėse. Remiantis dar nepublikuotais šaltiniais apžvelgiamas lakūno konfliktas su Aviacijos bei kariuomenės vadovybe. Pirmą kartą detaliai analizuojama jo kvalifikacija. Knygos pabaigoje trumpai pristatoma S. Dariaus sportinė veikla Aviacijoje, bičiulystė su tarnybos kolegomis, aprašomos lakūno gyvenamosios vietos Kaune.