Legendinis karo lakūnas dim. Plk. Antanas Navaitis pateikia šešiolikos Lietuvos karo aviacijos lakūnų, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, biografijas. Biografiniai faktai iliustruojami ištraukomis iš įvairių prisiminimų, įpinami į to laiko įvykius, trumpai aprašoma kiekvieno kovotojo įamžinimas ir įvertinimas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tarp biografinių apybraižų rasime gen. štab. plk. ltn. Juozo Jankausko, Mykolo Mačioko, mjr. Mykolo Drungos, Broniaus Vaivados, kpt. Ignoto Viliaus, Leono Taunio, Alberto Švarplaičio, ltn. Leono Žemkalnio, Jono Dženkaičio plačias biografijas.

Knygoje atsispindi autobiografiniai atsiminimai, kurių autorius Lietuvos kariuomenės savanoris – kūrėjas, karo lakūnas, garbės ženklo Plieno sparnai kavalierius dim. plk. ltn. Simas Stanaitis. Aviacijos istorikas Algirdas Gamziukas apie jį rašo: „Drauge su Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliais atsidūręs Rusijoje, pažino nemažai patriotų, su kuriais vėliau drauge kovojo savanorių gretose už Lietuvos Nepriklausomybę. Likimas lėmė tarnauti moderniausioje to meto kariuomenės rūšyje – aviacijoje nuo pirmosios jos sukūrimo dienos. Stodamas į Karo aviacijos mokyklą jis manė, kad jeigu pavyks išgyventi penkerius metus – vadinasi, jam labai pasiseks.“ (Iš: Stanaitis, Simas. Likimo vingiai: atsiminimai. Kaunas: Plieno sparnai, 1992. P. 3)

Kontraversiškai vertinamo Plieno sparnų garbės ženklo kavalieriaus Lietuvos karo aviacijos majoro Jono Pyragiaus atsiminimai. „Įvairiai galima vertinti J. Pyragiaus politines pažiūras, galima ginčytis dėl vieno ar kito pasirinkimo. Tačiau niekas negali nuneigti didelio jo indėlio kuriant Lietuvos aviacijos sportą bei reikšmingo vaidmens pirmosios XX-ojo amžiaus pusės Lietuvos istorijoje. Visa tai atsispindi šioje knygoje.“ Algirdas Gamziukas (Iš: Pyragius, Jonas. Kovosiu kol gyvas. Kaunas: Plieno sparnai, 1993. P. 6)

Vieno pirmųjų Lietuvos Karo Aviacijos lakūno, plk. ltn. Leonardo Pesecko atsiminimai. Autentiški, vaizdinga kalba parašyti jie vertingi ne vien informacine prasme, bet ir pasitarnauja pajaučiant to laikmečio dvasią. Karo lakūnas Leonardas Peseckas aviacijoje tarnavo nuo jos įkūrimo – baigė Karo aviacijos mokyklos I-ąją laidą, dalyvavo kuriant eskadrilę, skraidė į frontą, bandydavo surinktus lėktuvus ir ilgus metus ėjo eskadrilės vado, vėliau grupės vado pareigas. Prisiminimuose galima rasti vertingos informacijos apie Karo aviacijos kūrimąsi, jos persitvarkymą, santykius tarp karininkų, atsiliepimus apie Lietuvos Karo Aviacijoje naudotus lėktuvus.

Karo lakūno, inžinieriaus, automobilių sporto puoselėtojo Prano Hiksos atsiminimai – žmogaus, pergyvenusio du pasaulinius karus, patyrusio kaizerinės, sovietinės ir nacistinės okupacijų sunkumus, kovojusio dėl Lietuvos nepriklausomybės autentiškas, atviras ir nuoširdus liudijimas. Knygoje išsamiau ar epizodiškai minimi žmonės, su kuriais autoriui teko bendrauti: grafų Zubovų giminė, Levo Tolstojaus sūnus kompozitorius Sergejus, Vasario 16-osios akto signataras Jonas Vailokaitis, aviatoriai Antanas Gustaitis, Jurgis Dobkevičius, Feliksas Vaitkus, Bronius Oškinis, Zigmas Žemaitis, diplomatas Stasys Lozoraitis ir kiti.

Pirmos eilės karo lakūnas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius dim. plk. ltn. Antanas Navaitis – žinomas daugelio publikacijų, pagrįstų dokumentais ir amžininkų atsiminimais apie tarpukario Lietuvos kariuomenę, karo aviaciją ir tremtį, autorius ir bendraautorius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos centro valdybos narys. A. Navaičio, išgyvenusio beveik 100 metų, atsiminimuose, kaip autentiškame šio Lietuvos istorijos šimtmečio liudijime, atsispindi giliausiai atmintin įstrigę įvykiai, o juos papildančiose laiškų ištraukose tai, kas tada jį labiausiai jaudino, – tų dienų, laiko nenugludinti jausmai. Knyga gausiai iliustruota pirmą kartą publikuojamomis nuotraukomis.

Ši apybraiža apie Vyčio kryžiaus bei aviacijos garbės ženklo Plieno sparnai kavalierių aviacijos viršininką brig. gen. inž. Antaną Gustaitį. Tai vienintelė knyga skirta šiam iškiliam tarpukario aviacijos korifėjui bei jo nuveiktiems darbams. Antanas Gustaitis rašė: „…vyriausiu uždaviniu turi būti, kad mūsų gabiausi ir drąsiausi jaunuoliai pamiltų skraidybos mokslą ir meną, jame tobulindamiesi nenuilstamai siektų vis didesnės pažangos ir būtų pasiryžę reikalui esant savo mokslą ir gyvybę paaukoti Lietuvos laisvės ir garbės sargyboje.“ (Iš: Gamziukas, Algirdas. Antanas norėjo būti ore. Kaunas: Plieno sparnai, 1997. P. 5)

„Kas buvo ir kas dabar yra Lietuvai generolas Antanas Gustaitis? Talentingas inžinierius – karo lėktuvų konstruktorius? Energingas ir sumanus karo aviacijos viršininkas, sugebėjęs suorganizuoti ir sukurti stiprią nacionalinę karo aviaciją? Narsus ir šaltakraujis lakūnas, ryžęsis parodyti pasauliui, kad Dariaus ir Girėno transatlantinis skrydis nėra atsitiktinumas? Lietuvos aviatoriai geba konstruoti ir statyti modernius lėktuvus. Jie geba ryžtis drąsiam žygiui. Būsimasis generolas tai įrodė, 1934 metais skrisdamas su trimis savo konstrukcijos ANBO lėktuvais per 12 Europos šalių.“ Edmundas Simanaitis (Iš: Gyvenimas skrydžiui. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 1999. P. 7)

„…Transatlantinis lakūnas didįjį skrydį atliko dvejais metais vėliau už garsiuosius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, kuriems paskirta šimtai straipsnių, išleista daug knygų ir albumų. F. Vaitkaus skrydis taip pat labai svarbus, tačiau lietuvių literatūroje ir aviacijos istorijoje atspindėtas žymiai blankiau. Jis buvo šeštasis lakūnas, vienas perskridęs Atlanto vandenyną ir vienintelis, kuriam pavyko tai padaryti nepalankiomis skrydžiui sąlygomis 1935 m.,“ – rašoma leidinio įvade. Užpildyti šią spragą F. Vaitkaus penkiasdešimtmečio proga ėmėsi Čikagoje gyvenantis lakūnas, inžinierius, žurnalistas E. Jasiūnas. Jis surinko ir susistemino istorinę medžiagą apie F. Vaitkaus pasiruošimą transatlantiniam skrydžiui, jo viešnagę Lietuvoje, tarnybą JAV karinėse oro pajėgose ir tolimesnį likimą. (Iš: Jasiūnas, Edmundas. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą. Vilnius: Vilius, 1995. P. 4)

Autorė seka prieš 60 metų nužudyto lietuvio karo lakūno Romualdo Marcinkaus pėdsakais – Lietuvoje, Prancūzijoje, Šiaurės Afrikoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje. Talentu, drąsa, sėkme ir skandalais tarpukario Kaune garsėjęs oro žvalgas, futbolininkas buvo ir laimės kūdikis, ir velnio pavainikis, pasmerktas vienišiaus, lyderio, žvaigždės daliai. Jo istorija persmelkta nuotykių romantikos ir paslapčių. Remiantis gausiais istoriniais šaltiniais ir paties herojaus raštais atskleidžiamas mįslingas kapitono dingimas iš Lietuvos ir įtempta drama, kurią Antrojo pasaulinio karo metais jis svetur išgyveno kaip klajūnas, lakūnas naikintojas tarnavęs RAF ir į nelaisvę patekusių Vakarų sąjungininkų karininkų slaptos operacijos didvyris, dalyvavęs garsiajame Didžiajame pabėgime iš nacių š „Stalag Luft 3“ belaisvių stovyklos.