Rašytojai Vytauto Kubiliaus akimis
„Teofilio Tilvyčio poetinis talentas savaimingas ir įvairiabalsis – jame susiliejo kandi satyra, lyrizmas ir sodri epika. Jis taip pat aistringos publicistikos, staigių ir griežtų minties šuolių, taiklių aforizmų poetas. T. Tilvyčio žanrinis diapazonas didžiulis: nuo parodijos ir epigramos, soneto ir dainos iki lyrinės bei epinės poemos…“ Vytautas Kubilius (Iš: Kubilius, Vytautas. Teofilis Tilvytis. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. P. 5)
„Ilgus dešimtmečius J. Janonio poezija lietuvių literatūroje švietė kaip skaisčiausias revoliucinio meno pavyzdys. Poeto kovotojo kelias jaudino, žavėjo, padėjo apsispręsti ne vienam vėlesnio laikotarpio lietuvių rašytojui. J. Janonis buvo pirmasis mokytojas ir vadas tų, kurie ryžosi savo likimą surišti su darbininkų klasės kova…“, – taip poetą pristato leidinio autorius V. Kubilius.
„K. Borutos kelias ne visada buvo tiesus. Tai savotiško charakterio, audringo temperamento, neramios dvasios rašytojas. Ir visas jo darbas – nuo pirmosios nedidelės eilėraščių knygutės „A-lo“, išleistos dar 1925 metais, lig paskutinės knygos – yra neramios, ieškančios dvasios kūryba, kupina staigių posūkių, audrų ir kataklizmų, bet visada persunkta nuoširdžia ir gilia meile liaudžiai, gyvenimui, žmogui.“ Antanas Venclova (Iš: Kubilius, Vytautas. Kazio Borutos kūryba. Vilnius: Vaga, 1980. P. 271)
„Ievos Simonaitytės kūryba – unikalus reiškinys. Toks įvairiasluoksnis ir šakotas, taip suaugęs su pamario krašto istorinėmis situacijomis, kad lig šiol sunkiai pasiduoda literatūrinei klasifikacijai ir analizei.“ Vytautas Kubilius (Iš: Kubilius, Vytautas. Ievos Simonaitytės kūryba. Vilnius: Vaga, 1987. P. 5)
„Baisu prisiliesti prie Salomėjos Nėries eilėraščio – toks jis trapus. Kad ir kokiais žodžiais kalbėtum, atrodo, jį tik prastini, vulgarizuoji, griauni. Sunkiai įveikiau šitą baimę, rašydamas apie Salomėją Nėrį – lietuvių lyrizmo simbolį ir etaloną 1965-1967 m., o dabar knygą plėsdamas ir papildydamas“, – taip apie poetę kalba literatūros kritikas V. Kubilius
Leidinyje, remiantis gausia literatūrine, dienoraščių ir laiškų medžiaga atkuriama kūrėjų poros – Kazio Puidos ir Onos Pleirytės-Puidienės – pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ redakcijos darbuotojų, pirmosios rašytojų šeimos Lietuvoje, gyvenusios XX a. pradžios lietuvių politinio ir kultūrinio gyvenimo sūkuryje, gyvenimo ir kūrybos biografija.
Literatūrologinė studija, skirta lietuvių prozininko, novelisto, eseisto ir literatūros kritiko Antano Vaičiulaičio (1906 – 1992) gyvenimui bei kūrybai. Apie jį V. Kubilius rašo: „A. Vaičiulaitis, „Šatrijos“ pirmininkas, šviesi galva, žinanti, kas dedasi įvairiose Europos literatūrose, buvo nepamainomas „Naujosios romuvos“ talkininkas, kaip ir A. Maceina, vėliau K. Bradūnas bei B. Krivickas“. Vytautas Kubilius (Iš: Kubilius, Vytautas. Antanas Vaičiulaitis. Kaunas: Šviesa, 1993. P. 18)
„Neįmanoma iki galo įvertinti Adomo Mickevičiaus vaidmens ir poveikio mūsų literatūrai, dar daugiau – lietuvių mentalitetui, tautiniam charakteriui. Iki šiol nėra prozininko ir poeto, kuris tiek būtų davęs Lietuvai, kiek Mickevičius.“ Justinas Marcinkevičius (Iš: Kubilius, Vytautas. Adomas Mickevičius = Adam Mickiewicz: poetas ir Lietuva. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. P. 25)
„Jonas Aistis (anuo metu Jonas Kossu-Aleksandravičius) – populiariausias prieškarinio dešimtmečio nepriklausomos Lietuvos poetas. Jo sukurtas ilgesingo liūdesio, dainingas, grakštus eilėraštis jaunajai kartai buvo virtęs vos ne pačios poezijos sinonimu.[…] Lietuvių kritinė mintis aukštai įvertino Jono Aisčio vaidmenį lietuvių poetinės kultūros raidoje.“ Vytautas Kubilius (Iš: Kubilius, Vytautas. Jonas Aistis: gyvenimas ir kūryba. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999. P. 5)
„B. Pūkelevičiūtė, aktorė, režisierė, rašytoja, augte įaugo į lietuvių išeivijos kultūrinį gyvenimą. Čia ji buvo pripažinta ir pagerbta net devyniomis literatūrinėmis premijomis.[…] Jos teatrinė ir literatūrinė veikla gynė ir stiprino lietuvybę svetimoje šalyje – „tautų tirpdymo katile“. Jos romanai ir eilėraščiai žadino palikto krašto ilgesį ir laisvės viltį.“ Vytautas Kubilius (Iš: Kubilius, Vytautas. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. P. 139)
