Vytautas Kubilius: literatūros kritikos balsas

Virtuali paroda

Temos

Vytautas Kubilius: gyvenimo kelias ir asmenybė

Vytautas Kubilius. Dienoraščiai. 1978 –2004, 2007
Vytautas Kubilius. Dienoraščiai. 1978 –2004, 2007

„Autorius iškyla kaip pilietis, sociologas, valstybės strategas revoliucinėmis dienomis, „kai įvykiai aplenkia mūsų mąstymą“. Nors Kubilius su įkarščiu paniro į Atgimimo laikotarpio permainas, šis lūžio metas atspindėtas kontraversiškai. Dienoraštyje slypi ištisa pastarųjų dešimtmečių politikos ir kultūros reiškinių enciklopedija.[…] Ypač įnirtingai svarstoma kūrybinių žmonių prisitaikymo drama ideologinės prievartos sąlygomis, kompromisų kaina“, – taip šį leidinį pristato literatūrologė Jūratė Sprindytė.

Vytautas Kubilius. Lauksiu atsakymo laiškai, novelės, 2006
Vytautas Kubilius. Lauksiu atsakymo: laiškai, novelės, 2006

V. Kubiliaus laiškai – tai „talentingo literatūros kritikos ir mokslininko laiškai, kuriuose dramatiškieji jo biografijos momentai įgauna naujų niuansų, prasmių, vidinio konfliktiškumo. Be to, šie laiškai yra iškalbūs ir kaip kartos dokumentas: kartos, patyrusios nepriklausomybės praradimą, išgyvenusios vokietmetį, antrąją sovietinę okupaciją ir vėl kūrusios nepriklausomą Lietuvos valstybę.[…] Laiškuose Kubilius „objektyvesnis“ ir įvairesnis, nes čia jis atsiduria skirtingose socialinėse padėtyse: sūnaus, brolio, draugo, vyro, tėvo, kolegos.“ Elena Baliulytė (Iš: Kubilius, Vytautas. Lauksiu atsakymo: laiškai, novelės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. P. 5-6)

Nepaklusęs laikui atsiminimai apie Vytautą Kubilių, 2011
Nepaklusęs laikui: atsiminimai apie Vytautą Kubilių, 2011

„V. Kubilius – viena ryškiausių asmenybių XX a. lietuvių literatūrologijoje ir kritikoje, sovietmečiu – tikrai pati ryškiausia. Iki šiol niekas Kubiliui neprilygsta nei mokslinių interesų platumu, nei jų realizacijos reikšmingumu, drąsia reakcija į literatūros ir visuomenės gyvenimo kaitą..[..]Atėjo laikas atsiminimams. Ši atsiminimų knyga, nors ir labai fragmentiškai, aprėpia beveik visus sovietmečio metus ir pusantro nepriklausomybės dešimtmečio. Kubilių prisimena jo draugai, kolegos, mokiniai, politinės ir pilietinės veiklos bendražygiai.“ Donata Mitaitė (Iš: Nepaklusęs laikui: atsiminimai apie Vytautą Kubilių. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. P. 9-10)

Stasys Lipskis. Trys mažos nuodėmės: dokumentinė apysaka apie rašytojo Vytauto Kubiliaus gyvenimą, 2015
Stasys Lipskis. Trys mažos nuodėmės: dokumentinė apysaka apie rašytojo Vytauto Kubiliaus gyvenimą, 2015

„Vytautas Kubilius (1926–2004), viena talentingiausių ir ryškiausių asmenybių lietuvių literatūrologijoje bei kritikoje.[…] Bet šiandien kalba – ne apie jo kūrybą. Į šitą asmenybę pažvelkime iš arčiau. Jo dienoraščiai, laiškai, atsiminimai atskleidžia talentingo žmogaus ieškojimus, jausmus, nuotaikas, netgi nuo daugelio slėptas paslaptis…“, – taip knygos pratarmėje apie literatūros kritiką rašo leidinio autorius Stasys Lipskis.

Vanda Zaborskaitė. Tekančio laiko ženklai: publicistika, literatūra, amžininkai, 2017
Vanda Zaborskaitė. Tekančio laiko ženklai: publicistika, literatūra, amžininkai, 2017

„Vytauto Kubiliaus gyvenimo dramatizmas buvo užkoduotas jo gimimo valandą.[…] Iš kur talentas –sunku pasakyti, bet turėjo giminėje glūdėti tas realybę peržengiantis, su tikrove nesusitaikantis dvasios skrydis, iš kurio galėjo gimti ir estetinių patirčių nepasotinamas alkis, ir savęs išsakymo, savęs teigimo nenumaldoma būtinybė. Iš tėvo beatodairiško avantiūrizmo – kritiko maištingumas ir drąsa, kartais įžūli, su niekuo nesiskaitanti. O iš kur tas neišsakomas estetinis jautrumas, sprendimų tikslumas? Atminties talpumas?“ Vanda Zaborskaitė (iš: Zaborskaitė, Vanda. Tekančio laiko ženklai: publicistika, literatūra, amžininkai. Vilnius: Margi raštai, 2017. P. 443)

Vanda Zaborskaitė. Autobiografijos bandymas, 2012
Vanda Zaborskaitė. Autobiografijos bandymas, 2012

„Kas yra Vyto gyvenimas.[…] Tai žmogus, kuris savo pagrindinei vertybei, meno kūrybai ir meno kūrybos vertinimui, tarnavo labai sąžiningai ir ištikimai visą savo gyvenimą, ir iš tikrųjų, aš galiu pakartot tą frazę, buvo literatūros riteris. Visą savo reiškimosi laiką jis buvo opozicijoj valdančiai ideologijai, ir taip jis buvo vertinamas“, – taip apie Vytautą Kubilių savo leidinyje rašo literatūrologė Vanda Zaborskaitė.

Leonas Gudaitis. Noriu klysti: atosūkiai į XX amžiaus spaudą, 2011
Leonas Gudaitis. Noriu klysti: atosūkiai į XX amžiaus spaudą, 2011

„Kuo V. Kubilius buvo fenomenalus lietuvių literatūros mokslui? Be abejo, daug kuo, bet labiausiai – komparatyvistika. Jis ilgai ir nuosekliai studijavo lietuvių ir įvairių Vakarų Europos šalių literatūrinius ryšius, parengė antologijas vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis, lietuvių literatūros istoriją anglų kalba, profesionaliai domėjosi netgi kinų bei japonų proza.“ Leonas Gudaitis (Iš: Gudaitis, Leonas. Noriu klysti: atosūkiai į XX amžiaus spaudą. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. P.134)

Vytautas Kubilius. Dienoraščiai. 1945 – 1977, 2006
Vytautas Kubilius. Dienoraščiai. 1945 – 1977, 2006

Literatūrologo V. Kubiliaus „Dienoraščiai“ – „tai ir skausminga individualisto išpažintis, ir bendruomeniško, gyvenamojo laiko iššūkiams imlaus autoriaus apmąstymai.[…] Dienoraštyje regėti potencialus kritikas, kuris vis dar trokšta būti kūrėjas.[…]Turėjo ambicijų išsiskirti, būti pastebėtas, pirmauti, buvo nuolat alkanas visomis prasmėmis, vienišas“. Jūratė Sprindytė (Iš: Kubilius, Vytautas. 1945 – 1977. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. P. 9, 11)

Stasys Lipskis. Biografijų perlai, 2016
Stasys Lipskis. Biografijų perlai, 2016

Žurnalistas, literatūros kritikas Stasys Lipskis leidinyje spausdina dokumentines noveletes apie žymias XX amžiaus asmenybes, tame tarpe ir apie literatūrologą V. Kubilių.  Remdamasis archyviniais šaltiniais ir amžininkų prisiminimais, autorius atskleidžia mažiau žinomas jo gyvenimo aplinkybes, jo charakterio bruožus bei kasdienybės detales. „Aplinka pernelyg dažnai talžė jo asmenybę, todėl tikrąją paguodą rasdavo šeimoje. Garsiai nedeklaruodamas, jis paprasčiausiai mylėjo ir žmoną Janiną, ir dukrą Rūtą, ir sūnų Andrių…“ Stasys Lipskis (Iš: Lipskis, Stasys. Biografijų perlai. Vilnius: Žuvėdra, 2016. P. 94)