Vytauto Kubiliaus premijos laureatai
Literatūros kritikės Jūratės Čerškutės monografija apie Ričardą Gavelį yra savotiškas pokalbis su nepelnytai primirštu vienu ryškiausių XX amžiaus lietuvių prozininkų. Čia nersite į begaliniai įdomų kūrėjo pasaulį, jo kūrybos konstrukcijas ir schemas, Vilniaus pokerio atsiradimo užkulisius. Apie šį leidinį literatūrologė Gražina Michnevičiūtė sako: „Čerškutės dėka Gavelis galų gale ištrauktas iš užmaršties, ir čia visa jėga suskamba jo „magiška žmogiškoji visuma.“ Tai – tikras literatūrinis paminklas Ričardui Gaveliui.“
Tai knyga apie pasaulinio garso intelektualų – prancūzų filosofų ir rašytojų Simone’os de Beauvoir ir Jeano Paulio Sartre’o – viešnagę Lietuvoje 1965 m. vasarą. Leidinio pratarmėje autorė rašo: „Remiantis to meto spaudos duomenimis ir vėliau pasirodžiusiais prisiminimais, šioje knygoje siekiama rekonstruoti viešnagės detales, aptarti atsiminimuose fiksuojamus faktus ir jų interpretacijas.[…] Analizuoti, kodėl lietuvių intelektualai taip sureikšmino šį apsilankymą, kaip jis buvo prisimenamas, kas pabrėžiama kaip svarbiausia. Kitaip sakant, ieškoti atsakymų, ką ši viešnagė kalba apie mūsų mąstymą bei vertybes“. Solveiga Daugirdaitė (Iš: Daugirdaitė, Solveiga. Švystelėjo kaip meteoras : 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 9)
Kaip matyti iš pavadinimo „Literatūrinė baltistika: samprata, raida, perspektyvos“, monografijoje keliamas ambicingas trijų pakopų tikslas: nužymėti literatūrinės baltistikos istorinę raidą nuo XX a. pradžios iki šių dienų, patikslinti jos sampratą ir apibrėžtis, susiformavusias ne tik etninėse Lietuvos ir Latvijos teritorijose, bet ir už jų ribų, taip pat numatyti galimas ateities tyrimų kryptis. Tai pirmasis tokio plataus profilio darbas, užpildantis kone visas literatūrinės baltistikos „baltąsias dėmes“.
„Nežinau, ar tas laikas jau atėjo, bet ne vienu atveju, paaiškėjus, kad bandau rašyti apie Mieželaitį, esu diplomatiškai paklausiama, kaip aš žiūrinti į jo poeziją. O žiūriu taip: yra tekstų, kurie, mano nuomone, tebeturi estetinės gyvybės, yra tokių, kurie svarbūs poezijos istorijai kaip simbolinės formos, yra tokių, kurie atrodo kaip nepavykę eksperimentai ar tik kaip tuščia sovietinės ideologijos retorika. Bet sovietinio laikotarpio poezijos istorijai Mieželaitis svarbi figūra“, – rašo leidinio pratarmėje knygos autorė.
