,,Vilnius… Nuostabus, savitas, nepakartojamas miestas, pakerintis kiekvieną jį pamačiusį, su juo susipažinusį, nekalbant apie tuos, kam jis buvo, yra, tapo ar tampa gimtuoju miestu. Jei smalsu išvysti mūsų senolį Vilnių, kaip jis atrodė prieš du – keturis šimtmečius, bent iš dalies patenkinti smalsumą padės į šią knygą sudėti Jozefo Ignaco Kraszewskio (Juzefo Ignaco Kraševskio) pasakojimų ir prisiminimų, dienoraščių fragmentai, kuriuos iliustruoja prieš amžius kūrusių fotografų, dailininkų Vilniaus ir vilniečių vaizdai.

J. I. Kraszewskis (1812–1887), įžymus lenkų rašytojas 1829 m. įstojo į Vilniaus Stepono Batoro universitetą studijuoti literatūros. Vilnius jam tapo ne tik jaunystės, pirmosios meilės, studijų miestu, bet ir rūsčia gyvenimo mokykla.‘‘ Kazys Uscila (Iš: Kraševskis, Juzefas Ignacas. Vilnius per amžius: Briedis, 2017. P. 7)