Silva rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – savaraštė, iš kartos į kartą perduodama bajorų šeimos kronika, populiari XVII–XVIII a. Lietuvoje. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša, kai kiekvieną kartą atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas?

Romane susipina istoriniai įvykiai ir personažai, o pasakojime, kuris plėtojasi XVII a. Žemaitijoje ir Vilniuje, atsiskleidžia Norvaišų šeimos likimas – įtraukianti fatališkos meilės istorija, giliai įsišakniję prietarai, asmens valios laisvė ir tai, ko reikia, kad galėtum pažvelgti į akis Vilniaus Baziliskui – legendinei būtybei, kurios žvilgsnis – mirtinas.