Janas Bułhakas (1876–1950), žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus vaizdų fotografas, šiame mieste praleido beveik visą brandųjį savo gyvenimą. Čia įsikūręs prieš Pirmąjį pasaulinį karą, jis dirbo miesto fotografu, buvo jo gyvenimo liudininkas bei dalyvis – fotokamera fiksavo istorinius ir kultūrinius įvykius, fotografavo istorines asmenybes ir paprastus vilniečius, bažnytines ir etnografines šventes, dokumentavo architektūros paminklus.

„Stebiu kintantį Vilniaus architektūros peizažą. Kiekvienas istorijos laikotarpis jame palieka savo stiliaus, formų, medžiagų žymes. Tačiau dominuojančiu senojo miesto akcentu išlieka barokas. Ši knyga nėra architektūros studija, griežta paminklų inventorizacija ar fotografo darbų retrospektyva. Tai žvilgsnis per vieno geriausių Vilniaus fotomeistrų Jano Bułhako kūrinius į barokinį miestą“ Eugenijus Karpavičius (Iš: Bułhak, Jan. Vilniaus barokas. Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2003. P.5)

Šioje knygoje apie Vilnių skaitytojai ras ne tik 33 gražiausias J. Bułhako (1876–1950) nuotraukas (kai kurios – dar nepublikuotos), bet ir fotografo rašytus tekstus apie Vilnių, jo apylinkes, fotografuotas vietas. Tai unikali knyga, nes J. Bułhako užrašai lietuvių kalba dar nėra spausdinti. J. Bułhakas pėsčias išvaikščiojo Vilniaus apylinkes, gražiausias vietas ne tik fotografavo, bet ir aprašė vaizdingu žodžiu, su įdomiais pamąstymais apie originalų Vilniaus senamiestį, turtingą architektūrą, miesto ryšį su gamta, dvarų kultūra.

Naujausioji Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga skirta 1822 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės gimusiam ir po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje mirusiam fotografui Abdonui Korzonui. Nors Korzono ateljė Vilniuje veikė vos kelis metus (1859–1863 m.), jis mums svarbus dėl to, kad apie 1860 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti miestą ir jo apylinkes.

Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nusifotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus.

Arūnas Baltėnas (g. 1956) iki šiol geriausiai buvo žinomas kaip miestų, ypač Vilniaus, fotografas. „Prieš 20 metų padariau pirmą nespalvotą Vilniaus fotografiją. Joje spalvų buvo tiek, kiek reikia, – miestas nulytas, pilkas. […] Naktį Vilnius tarsi tapdavo teatro scena. O veikiantys asmenys – vėjas, lietus ar šlapdriba, sunki drėgna tyla ir medžiai – buvo autentiškiausi aktoriai. Išaušus rytui uždanga nusileisdavo. Tokį miestą mylėjau ir fotografavau.“ Arūnas Baltėnas ( Iš: Baltėnas, Arūnas. Vilnius. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2007. P. 7)

Panoramos nuo senamiestį supančių kalvų, vingrios gatvelės, kiemai, bažnyčios ir rūmai besimainančio dangaus fone, puošnūs interjerai, paminklai, jaukios miesto kertelės – visa, ką gražiausia galima pamatyti Vilniuje, sudėta į šį fotoalbumą. Vilnius čia nurimęs, paauksintas saulėlydžio ar saulėtekio, vainikuotas debesimis, nuplautas lietaus ar nuklotas sniego, nuščiuvęs trumpą obelų žydėjimo ar rudeninės miglos akimirką. Nekasdieniškas, akimirkų miestas – toks, kokį norėtume matyti, kokį derėtų palikti ateisiantiems po mūsų.

„Vilniaus miestas bėgant amžiams keičiasi, nyksta ir vėl atsikūria. Miesto veidą ne kartą keitė karai, okupacijos, gaisrai ir kitos negandos. Žvelgiant į dar nuo 1860 m. fotografijose užfiksuotą unikalią Vilniaus architektūrą, bendrus miesto vaizdus, panoramas, gyvenamąją aplinką, mūsų dienomis akivaizdžiai, ypač palyginus su nūdienos fotografijomis, galime įsitikinti, kaip per tą laiką pasikeitė miestas.“ Stanislovas Žvirgždas (Iš: Unikalusis Vilnius: vaizdų kaita. Vilnius: Vaga, 2014. P. 6)

Įspūdingas Vilniaus jubiliejui skirtas albumas atvers duris į per amžius išlikusią Lietuvos sostinę ir praves kelionę pro Vilniaus amžius ir epochas, kai miestas buvo statomas, restauruojamas ir vystėsi iki dabartinių laikų. Unikalus albumas – viena didžiausios apimties knygų apie Vilnių, kurioje dailės istorikas, muziejininkas ir dailininkas Vladas Drėma sutalpino 634 istorines iliustracijas bei išsamius aprašymus apie laiko ir žmonių sunaikintus bei pakeistus Vilniaus architektūrinius paminklus. Autorius kartu su skaitytojais keliauja po Vilniaus senamiesčio gatveles, pilių teritorijas, palei gynybinę miesto sieną bei Lietuvos didikų rezidencijas ir sužino netikėtas pastatų istorijas. Vaizdingi pasakojimai bei įspūdingos iliustracijos leis išvysti seniai išnykusius ar neatpažįstamus pastatus, primins nelaimes, niokojusias sostinę bei padės atkurti senąją, tautos atmintin nugulusią miesto dvasią.

„Žymiausias XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūros fotografas Mečislovas Sakalauskas visuomenei pristato dar vieną albumą, kurį pats vadina ataskaita Vilniui, padėka už tai, kad miestas jį priėmė, leido pasijusti savam, pamilti senamiesčio gatves, suprasti jo architektūrą. Albumą sudaro paties autoriaus pasirinkti gotikos, baroko bei klasicizmo ansambliai, keliolika įspūdingiausių istorizmo laikotarpio pastatų ir paskutiniųjų dviejų dešimtmečių paminklai.[…] M. Sakalausko fotografijų albumas išsiskiria vaizdų istoriškumu, nesumeluotu žvilgsniu, todėl jis turėtų ilgiems laikams išlikti kaip ikonografinis šaltinis miesto architektūros ir gyvensenos tyrėjams, restauratoriams ir visiems besidomintiems.“ Morta Baužienė (Iš: Senojo Vilniaus architektūra Mečislovo Sakalausko fotografijose. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013. P. 7, 15)

Kaip baroko stilius įsitvirtino ir skleidėsi Vilniaus mieste? Kodėl baroko architektūra tapo lemtinga Vilniaus vaizdui ir įvaizdžiui? Ar šiandienos Vilniuje dar galime pajusti baroko dvasią?

Šis fotografijų albumas supažindina su Vilniaus baroko istorija, pristato žymiausius architektūros ir dailės paminklus, apmąsto baroko parafrazes vėlesniais laikais. Daugiasluoksnis ir nevienalaikis Vilniaus barokas yra ir praeities liudytojas, ir miestelėnų siekių atspindys, ir priesakas vėlesnių laikų architektams. Daugiau nei 100 fotografijų iliustruota knyga kviečia keliauti senamiesčio gatvėmis, aplankyti priemiesčius ir pažvelgti į miestą iš paukščio skrydžio. Baroko paveldas pristatomas taip, kad praeities klodai taptų atpažįstami, suprantami ir aktualūs šiandienos žmogui.