Utenos kraštas turtingas kalvotais kraštovaizdžiais, mėlynuojančiais ežerais, šlamančiais miškais. Čia gimė, augo, mokėsi, dirbo daug įžymių žmonių. Ir dabar čia gyvenantys garsina kraštą. Susipažinsite su daugeliu profesorių, dailininkų, rašytojų, gydytojų, aktorių, visuomenininkų. Jų tarpe ir rašytoju Sauliu Šalteniu. Jam suteiktas Utenos garbės piliečio vardas.

„Dažnas važinėjimas namo Sauliui buvo ne tik nepaprasto namų ilgesio prasiveržimas, kaip kitiems mūsų studentams, bet ir kaip giliai perjaustas, išgyventas ir filosofiškai permąstytas žmogaus gyvenime reiškinys, gražiai jo atskleistas „Sugrįžime“ (Atostogos. Pirmoji knyga, V. „Vaga“, 1964)“. Rapolas Šaltenis ( Iš: Šaltenis, Rapolas. Aš – mokytojas: dienoraščiai, laiškai, prisiminimai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. P. 310)

Monografija, skirta Sauliaus Šaltenio brolio – dailininko – veiklai; knygoje taip pat pateikiama biografinė medžiaga apie brolius, prisiminimai, fotografijos. „Kartu su broliu mokykloj mes lankėm dailės būrelį, bet tėvas Rapolas Šaltenis nukreipė mane į rašytojus, nes būtinai kažkam reikėjo, girdi, perimti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio literatūrinę giminės kartų estafetę, o brolis toliau liejo akvareles, paišė gyvas galvas, tapė Aukštaitijos gamtą, bažnyčias, elektros stulpus ir išaugo dailininku.“ Saulius Šaltenis (Iš: Jurėnaitė, Raminta. Arvydas Šaltenis: tapyba. Vilnius: Modernaus meno centras, 2014. P. 269)

„Pamenu, vos paskelbus Nepriklausomybę, sėdėjau iki paryčių ir rašiau ne pjesę, ne novelę – kitoks, oficialesnis žanras buvo, Aukščiausios Tarybos dokumentas, – bet rašiau kaip eilėraštį, su įkvėpimu: „Lietuva po kruvinų istorijos pamokų prisikelia šviesiam ir teisingam gyvenimui…“ Saulius Šaltenis (Iš: Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990. Vilnius: Savastis, 2000. P. 221)

„Mums, kultūros ir meno žmonėms, kaip oras reikalingas dvasinis apsivalymas – tiktai ne toks, kai sumanūs ir lankstūs žmonės nutaria viešai greit ir pigiai nusiplaut rankas skaidrioj mūsų visų tautinio orumo ir prisikėlimo versmėj, užuot tą dešimtmečiais nevalyvai kauptą purvą kantriai savo prakaitu ar tyliai gerais darbais nuplovę…“ Saulius Šaltenis (Iš: Atgimimo balsai. Vilnius: Vyturys, Lietuvos rašytojų sąjunga, 1991. P. 149-150)

„Kas jis? Prozininkas, dramaturgas, scenaristas, publicistas. 1989 m. buvo vienas iš savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ steigėjų, buvo jų, vėliau „Lietuvos aido“ vyriausiasis redaktorius. Politikas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1990–1999 m. Lietuvos kultūros ministras.“ Milda Ivanauskienė (Iš: Ivanauskienė, Milda. Literatų gatvė: kultūrinis gidas. Vilnius: Modernaus meno centras, 2014. P. 145)

Knygoje autentiški 1989–1995 m. rašytojo įspūdžiai, Nepriklausomybės atkūrimo įvykiai, iš arti matyti žmonės, kurie įprasminti S. Šaltenio kūrybai būdingu savitu pasakojimo stilium. Kaip yra sakęs pats rašytojas, „tada Dangus buvo nusileidęs arti žemės, jautėm stebuklo alsavimą, ir todėl įvykiai, žmonių likimai klostėsi taip, lyg nejučiom iš gyvenimo peraugdami į meninę tikrovę, virsdami metafora ar įgaudami skaidrias novelės formas“.

„Mane visados labiau domina atskiri konkretūs ir gyvi žmonės, o ne apibendrinti bruožai, matyt esu realistas iki kaulų smegenų ir man sunku mąstyti abstrakčiom ir panašiom kategorijom.“ Saulius Šaltenis (Iš: Interviu su rašytojais. Vilnius: Vaga, 1980. P. 524)

Fotografas, fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius fotoalbume pristato savo gyvenimo kelyje sutiktus įvairius žmones, tame tarpe ir rašytoją Saulių Šaltenį. Autorius rašo: „Eidamas į Baltijos kelią sutikau daug įdomių asmenybių. Ne vienas sutiktasis tapo gyvenimo pavyzdžiu, mokytoju. Ne vienam esu dėkingas už parodytą gėrį ir nuoširdumą. […] Manasis fotoobjektyvas gyvenimo pakeleivius įamžino, palikdamas jų atvaizdus ateities kartoms.“ Bernardas Aleknavičius (Iš: Aleknavičius, Bernardas. Klaipėda: Eglė, 2011, P. 200)