Tai kinematografinė istorija apie 1923-iaisiais lietuvių ginklu susigrąžintą Klaipėdą. Kartu ir skausmingas pasakojimas apie meilę. Kas svarbesnio – be meilės ar mirties – mus dar galėtų ištikti? „Istorinių įvykių paslėpta prasmė, Dievo ironija, dažnai išryškėja tik po ilgo laiko“, – teigia rašytojas S. Šaltenis, iš laiko perspektyvos vertinamas 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo svarbą Lietuvai.

Pirmasis rašytojo apsakymų rinkinys, kuriame nagrinėjamos įvairios žmonių patirtys atostogų metu. Tai gali būti tiek kelionės į egzotiškas vietas, tiek kasdienio gyvenimo paieškos, kai atostogos tampa proga sustoti ir permąstyti savo gyvenimą. Knygoje, kaip ir daugelyje kitų Šaltenio kūrinių, dominuoja žmogaus vidiniai išgyvenimai, jo santykiai su aplinka, ir nuolatinis bandymas rasti prasmę paprastame gyvenime.

„Riešutų duona“ – gyva knyga apie tikrus žmones bei jų likimus, meistriškos Sauliaus Šaltenio plunksnos dėka išvengusi sovietinių cenzorių priekabių. 1972 m. parašytas kūrinys buvo šmaikštus, aštrus, balansuojantis ant leistinumo ribos. Tai pasakojimas apie jaunuolius, kurie nenori taikstytis su rutina, priešinasi galiojantiems papročiams, kovoja su kasdienybe ir nusistovėjusiu visuomenės požiūriu. 1978 m. Lietuvos kino studijoje šio kūrinio motyvais sukurtas meninis filmas, laikomas pirmąja lietuviška tragikomedija

Knyga atspindi tiems laikams būdingą literatūrą: pokario, sovietinės Lietuvos kasdienybę, jaunimo būsenas bei egzistencinius klausimus. Leidinio herojai jautrūs, lengvai kasdienybės sužeidžiami žmonės. Ironija jie stengiasi pridengti ir savo jautrumą, ir žmogaus buvimo pasaulyje dramatiškumą. Knyga nors parašyta 1983 m., temos (jaunystė, savęs paieška, aplinkos spaudimas) išlieka aktualios ir šiandien.

1977-aisiais pasirodžiusioje apysakoje „Duokiškis“ S. Šaltenis imasi bene labiausiai draudžiamos temos sovietmečiu – jis vaizduoja Lietuvos provinciją pokario partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu. Šios apysakos įtampa sutelkiama į dviejų pasaulių susidūrimo vaizdavimą: buvusios nepriklausomos Lietuvos bei jos egzistencinės tvarkos ir ją užklojančios ir suardančios tarybinės tikrovės.

Romane pasakojama apie iš masinio kapo duobės išsigelbėjusios žydų mergaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų mokytojų šeimoje. Knyga yra išversta į anglų kalbą ir apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija (2016). Anot poeto A. A. Jonyno, ji ne tik gražiai parašyta, bet ir pilietiškai angažuota bei itin aktuali mūsų dienomis.

„Ar įmanoma kitaip, naujai papasakoti apie sausio 13-ąją? Apie idealią meilę? Jei rašytojas sumano kažką netikėta – taip“, – pastebėjo romaną jau perskaičiusi literatūrologė Jūratė Sprindytė.  Pasak literatūrologės, Saulius Šaltenis lūžio ir sumaišties metą regi ne dalyvio, bet stebėtojo akimis. Jūratė Sprindytė (Iš: Šaltenis, Saulius. Geležiniai gyvatės kiaušiniai. Vilnius: Tyto alba, 2020)

Įtaigiai papasakota istorija apie arkivyskupo šv. Brunono Bonifaco Kverfurtiečio paskutinę misiją į tolimas, mažai žinomas lietuvių žemes, apie skirtingų – krikščioniškojo ir baltų pagoniškojo – pasaulių susidūrimą. Apie vieną kontroversiškiausių mūsų tolimos praeities epizodų rašytojas kalba itin subtiliai, neteisdamas ir neteisindamas. Tiesa yra ten, kur tikėjimas, istoriją kuria laikas, o laikas visada esamasis.

„Demonų amžius“ – tai romanas apie poetės likimą šėtoniškų ideologijų verpete. Autorius nei patvirtins, nei paneigs, kad kūrinio pagrindinės veikėjos Ditos prototipas – Salomėja Nėris. Bet viskas – tarp fantasmagorijos ir žiaurios, tragiškos realybės – atpažįstama: S. Nėries sielos sumaištys, biografijos faktai ir tarsi iš kolektyvinės tautos atminties išnirusios mūsų istorijos akimirkos, užrašytos šaltenišku stiliumi.

Rašytojas Leonardas Gutauskas sako, kad „Kalės vaikai – žiaurus stebuklas, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais… Knyga, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo (gal, duos Dievas, atsiras)…“ Romane veiksmo laikas perkeliamas į „donelaitišką epochą“, pagrindinio veikėjo klebono Kristijono paveiksle kryžiuojasi Donelaičio, Strazdo, Mažvydo biografijos.