Perskaičiau rašytojos eseistės Giedros Radvilavičiūtės knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Be minėtosios knygos, ji yra parašiusi esė rinktinę „Suplanuotos akimirkos“ (2004) ir, kaip bendraautorė, romaną „Siužetą siūlau nušauti“ 2002). Visa Giedros Radvilavičiūtės kūryba mane labai žavi. Kodėl? Visų pirma man atrodo, kad kartais mes mąstome labai panašiai (juk visiems mums patinka turėti bendraminčių, tiesa?). […]