Detektyvų mėgėjų klubas skaito. Emma Stonex. Žibintininkai

Kartais knygos paslaptys slypi ne tik siužete, bet ir tarp eilučių – ten, kur susitinka žmogaus išgyvenimai, tylos ir neatsakyti klausimai. Būtent tokia yra Emmos Stonex „Žibintininkai“ – atmosferinis romanas apie paslaptingą dingimą ir jo paliktus pėdsakus artimųjų gyvenimuose. Kovo mėnesį šią knygą skaitė ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Detektyvų mėgėjų klubas, kviesdamas pažvelgti į istoriją ne tik kaip į mįslę, bet ir kaip į jautrų pasakojimą apie netektį, atmintį ir tiesos paieškas.

Knyga išties įtraukianti, o jūra čia – jei ne pagrindinis, tai bent vienas svarbiausių veikėjų. Galima sakyti, kad pats pasakojimas įtraukia skaitytoją taip, kaip įtraukia jūra – savo nuotaikomis, nenuspėjamumu, visa ją lydinčia atmosfera. Ne veltui Mergelės švyturys romane tarsi suasmeninamas ir bent vienos iš veikėjų suvokiamas kaip gyva būtybė, su kuria ji priversta konkuruoti.

Autorės kalba itin vaizdinga – skaitant ne kartą norisi sustoti ir užsirašyti atskirus sakinius, kuriais apibūdinama stichija ar gamtos būsenos: „Tvyro rūkas, lyg skuduras, sukištas į burną“, „Mėnuo buvo kuprota delčia, pusiau apčiulptas mėtinukas“, „Saulė kilo tarsi skystos metalo rūdos linija, skaisčiai oranžinė, į jūrą svaidanti nuodėgulius“. Šiuo požiūriu būtina paminėti ir puikų vertėjos Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės darbą – jos dėka tekstas tampa sodrus, spalvingas, gyvai perteikiantis tiek gamtos, tiek veikėjų būsenas.

Imant knygą į rankas galėjo kilti tam tikrų abejonių dėl dažnai apžvalgose minimos mistikos. Tačiau skaitant tampa aišku, kad ji slypi nebent pačioje jūroje – žmogaus iki šiol iki galo neperprastoje stichijoje. Neatsitiktinai vienas iš veikėjų pastebi, kad niekada negali atsukti jai nugaros, nes nežinai, ko gali tikėtis. Artėjant prie romano pabaigos mistikos pojūtis vis labiau sklaidosi, palikdamas suvokimą, kad galbūt ne jūra yra paslaptinga – o žmogaus bandymas ją suprasti.

„Žibintininkai“ – tai ne tik paslaptinga istorija, bet ir jautrus, atmosferiškas pasakojimas apie žmones, jų ryšius ir tai, kas lieka nepasakyta. Ši knyga patiks tiems, kurie vertina lėtai atsiskleidžiančius siužetus, stiprią nuotaiką ir gilų psichologinį sluoksnį. Jei ieškote detektyvo, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek kviečia juos pajusti, ši knyga tikrai verta jūsų dėmesio.

Kitas Detektyvų mėgėjų klubo susitikimas įvyks balandžio 28 d.

Kviečiame visus besidominčius detektyvinio žanro literatūra jungtis į šį klubą, diskutuoti apie perskaitytas knygas, aptarti detektyvinių romanų ekranizacijas ar teatro pastatymus, o ateityje galbūt netgi spręsti detektyvinius galvosūkius, dalyvauti protmūšiuose ar dalyvauti edukacinėje išvykoje, praskleidžiant laiko skraistę bei sugretinant praeitį ir dabartį.

Daugiau informacijos suteiks klubo moderatorė Virginija el. paštu virginija.svediene@pavb.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

3 × two =

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.