Nuo pirmo iki paskutinio puslapio ji žavi autoriaus atvirumu, nuoširdumu, puikiu pasakojimu. Šiandien, kai lietuvių autoriai nebesugeba sukurti jokio patrauklaus kūrinio, ši knyga yra tiesiog atgaiva sielai. Skaitai ją ir rodosi, kad ne autorius rašo,  o kalba skaitytojo asmenybė. Ir nereikia jokių istorijos vadovėlių, kad pažintum ar prisimintum XX amžiaus Lietuvos gyvenimą paprasto žmogaus pajautimais ir išgyvenimais, kad savo pamąstymais atsiremtum į autoriaus išmintį, į talpų žodį, pilietišką poziciją. Taigi, jei Jūs neabejingas mūsų rašytojų knygoms ir norite išsirinkti gerą kūrinį – skaitykite M. Martinaičio „Mes gyvenome“. Ačiū autoriui ir jo knygų mėgėjams.