Pirmiausia pasakysiu – ne, neatkreipiau dėmesio, kad čia „Erškėčių paukščių” autorės knyga 🙂 Likau maloniai nustebinta.
Antras pastebėjimas, kuriuo gal net nevertėtų dalintis – iki pusės knygos nesupratau, kas yra, bet kirbėjo toks jausmelis, kad kažkas „ne taip”. Pasirodo, policininkai šioje knygoje, priešingai nei visose dabartinėse knygose ir filmuose, nesikeikia ir apskritai yra itin mandagūs. Man patiko 🙂 Perskaičiau ne kaip komercinį detektyvą, nors kūrinys parašytas visai neseniai, o kaip turtingą grožinės literatūros kūrinį.
Mokslinių tyrimų centre bandymams naudojamus gyvūnus prižiūrintys ir patalpas tvarkantys darbininkai aptinka šaldytuve kraupų radinį – jaunos moters kūno dalis. Bylą ima tirti detektyvas Delmoniko. Po padidinamuoju stiklu atsiduria visi centro darbuotojai: kam naudinga sužlugdyti šią įstaigą? Prieš akis liejasi spalvingos gyvenimo istorijos. Prireiks dar ne vienos aukos, kol atkaklusis detektyvas suras siūlo galą, vedantį į žudiko irštvą. Puikiai sudėliotas siužetas, iki pat pabaigos nepaaiškėja, kas kaltininkas. O ir pačioje pabaigoje, regis, detektyvui radus atsakymus į visus klausimus, skaitytojų laukia dar vienas netikėtumas, naujai nušviečiantis visus knygoje pateiktus įvykius. Sakyčiau, tokia daugiasluoksnė, puiki knyga 🙂
Biblioteka turi ir originalą anglų kalba, ir lietuvišką vertimą. Detektyvų gerbėjams labai rekomenduoju!
hmm, o aš nebūčiau sumaniusi jos imti skaityti – gal dėl to, kad žinojau, jog tai „Erškėčių paukščių“ autorė, o dabar tiesiog kitokių skaitinių poreikio metas:-) Bet, atrodo, labai įdomu!!!
Tai va – visa laimė, kad pavardė man nebuvo įstrigusi 🙂
Čia pateiktas knygos aprašymas taip užkabino, kad nusprendžiau perskaityti ją. Knyga tikrai yra įtraukianti. Autorė labai sumaniai veda siužetą. Iki pat knygos antros pusės net nedrįsau spėlioti kas yra tas blogiukas ar blogiukai. Jau gerai įpusėjus skaityti, kilo rimtas įtarimas kas yra blogiukas. Bet į knygos pabaigą, autorė vėl sumaniai sumaišo visas kortas. Ir tik pačioje pabaigoje išaiškėja kas yra kas.
Nors knygą ir įdomu buvo skaityti, bet ateityje kažin ar benorėsiu dar imti knygų su tokiu slegiančiu siužetu. Vis tas noras matyti pasaulį gražų ir be blogumo… 🙂
Turbūt tai šiuolaikinių detektyvų (ką ten detektyvų – „trilerių”) bendras bruožas – smulkiai ir kraupiai aprašyti auką…
Savaime suprantama, ne visiems knygų mylėtojams detektyvo žanras atrodo apskritai vertas dėmesio. Tačiau sukurti išties gerą detektyvą, manau, reikia ne mažiau talento, nei parašyti bet kurią kitą gerai skaitytojų ir kritikų vertinamą knygą. Ši C. McCullough knyga yra stipri ne įmantriai paslėptu nusikaltimo mįslės įminimu. Dažniausiai rašantys detektyvus (pabrėžiu – gerus detektyvus)autoriai privalo gerai išmanyti psichologiją. Autorė įtaigiai ir išmanančiai pasakoja istoriją. Mėginti kartu su skaitytoju perprasti liguistų idėjų apsėstą romano veikėją – ne pats paprasčiausias uždavinys.Beje, kažin ar tai apskritai įmanoma – suprasti, kodėl blogis yra būtent toks, koks yra. Tačiau žvilgtelėti į tą pavojingą bedugnę dažniausiai mus kažkodėl traukia…:) Ačiū autorei, kad suteikė tokią galimybę:)