„On, off“ arba „Užsimerk, atsimerk“

Pirmiausia pasakysiu – ne, neatkreipiau dėmesio, kad čia „Erškėčių paukščių“ autorės knyga 🙂 Likau maloniai nustebinta. Antras pastebėjimas, kuriuo gal net nevertėtų dalintis – iki pusės knygos nesupratau, kas yra, bet kirbėjo toks jausmelis, kad kažkas „ne taip“. Pasirodo, policininkai šioje knygoje, priešingai nei visose dabartinėse knygose ir filmuose, nesikeikia ir apskritai yra itin mandagūs. Man patiko […]

Mara Meimaridi „Smirnos burtininkės“

Praėjus daugybei metų, motina atiduoda dukrai senos giminaitės prisakytą išsaugoti skrynelę. Joje – daugiau kaip prieš šimtą metų rašyti užrašai. Mergina pasineria į jai patikėtas paslaptis, o prieš mūsų akis atsiveria anų laikų raganos pasaulis. Iš kaimo į miestą su motina atsikrausčiusi Katina apsigyvena skurdžių kvartale. Trūksta pinigų, mergina negali pasigirti grožiu, bet pažintis su […]

Vytautas Misevičius „Linksmieji Pamažupiai“

Viename iš komentarų „svaigau“ apie šią knygutę. Radau, visai netyčia, perskaičiau dar sykį – pojūčiai tie patys. Pasidalinau su pussesere – vėliau susitikusios „pasvaigom“ abi, jos vyras dar juokėsi, kad nors abi skaitėm, viena iš kitos naujų dalykų išgirdom. Taigi, feljetonų rinkinys apie Pamažupių kaimą ir linksmuolius pamažupiečius. Ar prisimenate, kaip el. paštu persiuntinėdavome vieni […]

Sam Savage „Firminas: metropolio prasčioko nuotykiai“

Amerikiečių rašytojo debiutinė knyga, pretendentė į geriausią 2009 m. verstinę knygą. Suintrigavo tai ir K. Kazijevaitės parašyta recenzija (http://www.llvs.lt/?recensions=634). Ši knyga apie žiurkiną, alkoholikės motinos (žiurkės!) atsivestą iš sudraskytų knygos lapų susuktoje gūžtoje, nepritapusį nei savame, žiurkių, nei taip geidžiamame žmonių pasaulyje. Panašu, kad visiškai atitrūkti nuo žiurkių jam trukdo tik žiurkės pavidalas, nes daugiau […]

Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum“

Skaitytojų išrinkta geriausia 2009 metų knyga suaugusiųjų kategorijoje. Vos atsivertus pirmąjį puslapį, akis kažkodėl užkliuvo už frazės „rainas ir atsišėręs padaras“. Seniai buvau mačiusi tokį sodrų, turtingą lietuvišką tekstą. Stačia galva nėriau knygon, o žodžiai tiesiog tirpo akyse (norėjau sakyt, „ant liežuvio“). Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad tas rainas ir atsišėręs padaras, katinas Mauricijus, čia pat […]