Gerai, kad šios knygos pristatymą ant galinio viršelio pamačiau tik ją perskaičiusi. Būčiau neužsikabinusi. Rašoma, kad rašytoja iš Londono ima susirašinėti su Gernsio salos gyventoju ir palaipsniui susipažįsta su saliečių gyvenimo istorijomis, nutikusiomis II pasaulinio karo metais, galop ten nuvykusi suranda meilę.

Man tai – knyga apie skaitymą. Kaip knygos pakeitė žmonių gyvenimus ir santykius. Istorijos pateikiamos laiškais: salos gyventojai rašo Džiuljetai, o ji savo ruožtu pasakoja draugams.

Nuostabi knyga, smagi, šviesi, nors dažnai rašoma apie skausmingus išgyvenimus. Beje, tai pirma mano skaityta knyga, kurioje aprašomi net tik žiaurūs, bet ir labai žmogiški, kilnūs okupantų vokiečių poelgiai.

Pavadinimas keistokas. Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija. Tačiau jis nebeatrodo nei keistas, nei juokingas, kai sužinai, iš kur kilo. Leidėjai sako, kad knygos gerbėjai iš viso pasaulio iki šiol plūsta į Gernsio salą ir užkandinėse ieško bulvių lupenų pyrago.