Truputį kitokia knyga iš „kelionių” serijos. Be abejo, autorius aprašo išgyventus įvykius, įspūdžius, bet kitaip. Visur jaučiasi nostalgija, savotiškas humoras bei noras parodyti ypač kitokią mums šalį, ir tai puikiai pavyksta. Tokijas ir Kanadzava, kuriuose gyveno (ne turistavo!) autorius  – labai skirtingi miestai, lyg du Japonijos veidai: pirmasis nušviestas „ekonominės” saulės šviesos, gi tuo tarpu antrasis – tamsioji pusė, kur gyvi praeities šešėliai, kur tikra, tradicinė Japonija.

Labai žaviai knygoje yra įpintos literatūrinės miniatiūros – lyg subtilūs japoniški tekstai, ir šalia – japoniškų patiekalų aprašymai. Autorius nepabijojo papasakoti apie japonų pasilinksminimo kvartalą, aprašė ligoninę, barus, japonų linksminimosi būdus – visa tai yra lyg priešingybė tai, kitai, stereotipinei Japonijai.

Ir visgi knyga persmelkta ramaus liūdesio ( ar čia tik man taip pasirodė?) lyg autorius knygos pabaigoje paliktų namus…