Vėlinės. Laikas, kai norime būti tylesni, kad galėtume būti su savo brangiausiais žmonėmis „ne pagal šio pasaulio  madą…“

„Gyvųjų ir mirusiųjų bendrijos sudaro tarsi galingą ir didingą dviejų polių vienybę. Vieni – čia, kiti –ten. Bet siejami meilės ir abipusių meilės gestų… Tu pats kažkam kažkada tapsi „mirusiuoju“ ir tavo kapą, kažkas, tebemylintis ir išsigandęs, kasmet pavers kalėdine eglute… Taip jau yra. Kapas pavirs simboliu, prisiminimų ar apmąstymų vieta“. Tai G. Beresnevičiaus mintys iš jo knygos „Vilkų saulutė“. Šią ir kitas knygas, kurias norėtųsi Jums pasiūlyti, rasite bibliotekoje. Ramybės Jūsų laikui…

• Beresnevičius, Gintaras. Vilkų saulutė: eseistika.– V, 2009
• Šlaitas, Vladas. Saulutė ant šaligatvio. – V, 1997
• Martinaitis, Marcelijus. Nenoriu nieko neveikti. – V, 2014
• Marcinkevičius, Justinas. Papasakoti gyvenimą iš natūros. – V, 2013
• Tomonis, Mindaugas. Žinia. – V, 1995
• Kudirka, Juozas. Vėlinės. – V, 1991
• Žarskus, Aleksandras. Rėdos ratas. – V, 1990
• Matuškaitė, Marija. Išėjusiems atminti. – V, 2009