Tęsiame pokalbių ciklą apie knygas ir skaitymą su žymiais Panevėžio krašto žmonėmis. Šį kartą mūsų pašnekovė – J. Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė. Ji kviečia skaityti, nes būtis vertingesnė nei buitis.

Ar daug Jūsų namuose knygų?

Namuose gal koks tūkstantis knygų. Kartais atrodo, kad net per daug. Visą gyvenimą bandome „susisteminti“ savo namų biblioteką. Deja…

Kaip knygos pas Jus ateina?

Knygos „ateina“ dovanojamos ir, žinoma, perkamos.

Ką skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau P. Bowles „Voro namai“, J. Bourin „Damų kambarys“, H. Murakami „Norvegų giria“. Būtinai šalia kokia nors poezijos knyga, šiuo metu ant stalo „visas“ V. Kukulas, aš tiesiog dabar prie jo dirbu. Kartais vienu metu skaitau iki septynių knygų. Blogas įprotis.

Prie kokių autorių ir knygų Jums norisi vis sugrįžti?

Jau skaityti autoriai sugrįžta tarsi netyčia. Kartais tai priklauso nuo kuriamo vaidmens, kartais nuo gyvenimo ar prisiminimų, situacijos. Viskas labai susiję.

Kokias knygas priskirtumėte prie geriausių?

„Gera“ literatūra ir yra geriausia. Visada mėgau sunkiai įveikiamas knygas.

Kokią literatūrą vertinate?

Knygos – vienas pagrindinių aktoriaus darbo įrankių. Besiruošdama vaidmeniui išgvildenu visus įmanomus šaltinius. Mėgstu paskaityti ir profesinę literatūrą, psichologijos knygas, knygas apie interjerą, dailę. Kadangi mano tokia profesija, turiu žinoti ir poeziją. Turiu sekti, ką rašo poetai, domiuosi jaunaisiais, mėgstu klasiką. Poezija – intymus menas, kurį žmogus gali pasidovanoti pats. Aš pati mėgstu eiles nuo vaikystės. Ir tikrai nežinau, kodėl. Skaitau dažnai, esu surengusi ne vieną poezijos vakarą. Poetus skaitau pagal savo „vidų“, kartais skaitau autorių paprašyta. Poeziją, taip pat kaip dailę, muziką ir kitus menus reikia, tiesiog atrasti.

Kokia knyga Jums išskirtinė? Kodėl?

Manau, kad kiekviena moteris turi perskaityti Clarissa Pinkola Estes, Ph.D knygą „Bėgančios su vilkais“. Verta. Autorė knygą rašė dvidešimt metų, todėl joje sukaupta daug psichoanalitinės išminties. Knyga „Bėgančios su vilkais“ puiki tuo, kad kiekviena moteris ir vyras joje suras tai, kas aktualu būtent konkrečiam žmogui. Kiekvienam atskirai. Todėl ir siūlau – paieškoti.

Koks stipriausias apskritai su knyga susijęs įspūdis?

Labai vertinu ir džiaugiuosi, kai mano skaitantys draugai dalinasi „surastais“ autoriais. Tiesiog kartais nespėji sekti į ką vertėtų atkreipti dėmesį.

Kokia knygų reikšmė vertybių formavime?

Kiek atsimenu save, tiek ir knygas. Jų daug buvo pas senelius, tėvų namuose ir dabar pas mus. Mūsų šeimos skaitančios. Su knyga žmogus niekada nebus vienišas. Knyga – kaip kūno dalis. Norma, o ne įvykis.

Nuo kūdikystės tėvai privalo skaityti savo vaikams. Skaitantis žmogus ieško kelio ir kartais randa. Ten tokie lobiai, kad žmogaus gyvenimo negana.

Kokias mėgstate skaitymo aplinkybes?

Aš skaitau visur ir visada. Puikiai moku „išsijungti“ net pačioje triukšmingiausioje vietoje. Skaityti – malonumas, poilsis, darbas ir vėl malonumas.

Ką patartumėte šiuolaikiniam skaitytojui?

Nepriteklių jaučiančioms šeimoms, knyga gali tapti galimybe pakeliauti. Biblioteka juk prieinama visiems.

Dalinkitės knygomis ir mėgaukitės emociniais atradimais. Ir netiesa, kad nėra laiko. Juk galima skaityti ir poliklinikos laukiamajame, ir autobuse. Čia kaip su didžiuoju pasakymu „Mylėk savo artimą kaip pats save“. Jeigu nemyli savęs, vadinasi… Būtis vertingesnė nei buitis. Skaitykime!