Harlan Coben. „Ilgiuosi tavęs“

2015-04-13

coben1Kur mus gali nuvesti virtualybė? Kuo rizikuojame, ką paaukojame į interneto platybes paskleisdami informaciją apie save, talpindami savo nuotraukas? Kiekvienas gali pasakyti, jog tokie įspėjimai būti atsargiems jau pradeda pabosti, o ypač jaunoji karta, tie, kuriuos juokais galima pavadinti gimusiais su mobiliuoju telefonu rankoje. Tačiau ši konkreti istorija, kurią pasakoja vienas populiariausių New York Times rašytojų, Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlan’as Coben’as, turėtų priversti bent trumpam susimąstyti, kiek saugūs esame pasaulyje, kur gana sunku atskirti iliuziją nuo realybės.

Tai ir romanas apie vienišumą, kurį sąlygoja šiandieninis beprotiškai skubantis pasaulis. Apie vienišų žmonių bandymą kurti tikrus, nuoširdžius santykius pasikliaujant interneto siūlomomis galimybėmis. Apie tai, kokią kitą – daug ciniškesnę ir žiauresnę – pusę slepia virtuali realybė.

Galbūt tai ir nebuvo romano autoriaus idėja, tačiau galima įžvelgti ir kažką panašaus į nostalgiją laikams, kuomet žmonės daugiau bendravo akis į akį, buvo nuoširdesni, atviresni. Ilgiuosi tavęs – tai tarsi sinonimas frazėms ilgiuosi nuoširdumo, tikrumo, patikimumo, saugumo žmogiškuose santykiuose. Tai iliustruoja romano herojės Ketės ir jos buvusio sužadėtinio istorija. Jų išsiskyrimas trunka jau beveik 20 metų. Ir štai kartą Ketė pažinčių portale pastebi Džefo nuotrauką… Kur tai nuves, nepasakosiu, tik pasakysiu, jog autorius toli gražu neapsiriboja šia vienintele pasakojimo linija, nes tai, ko gero, būtų netgi ir nuobodu. Romane atsiskleidžia daug likimų. Kai kurie charakteriai galbūt ir nelabai įtikinami, tačiau jų dėka galima įvertinti ir savo asmenines savybes – nuoširdumą, patiklumą, įžvalgumą, intuiciją, prisirišimą…
Net jei ir neskaitysite šio romano, bent jau palinkėsiu – būkite atsargūs. Pavojai tyko ne tik realiame gyvenime. Negeranoriškumas pačiomis bjauriausiomis jo formomis gyvuoja ir virtualiame pasaulyje. Branginkime nuoširdžius, tikrus žmogiškus ryšius su tais, kurie šalia mūsų, kam galime pažvelgti į akis, kieno balsą ir juoką galime girdėti.

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

3 × five =

*