Dvi knygos apie lietuvių kalbos idealus ir ideologiją

2018-10-16

Lietuviu kalbos ideologija„Gyvename savo pačių užterštame ir vis labiau teršiamame pasaulyje. Teršiame ir nesąmoningai, o sąmoningieji bando nors bent kiek taršą mažinti, saugoti upelyčius, karklynus paukščiams. Kalba turi būti suvokiama tame pačiame saugos rate“ – šia profesorės Viktorijos Daujotytės sergstinčia įžvalga pristatome dvi dėmesio vertas knygas, novatoriškai nagrinėjančias visuomenės kalbos idealų ir ideologijos, pagrindines lietuvių kalbos norminimo praktikos problemas.

Dėmesį lietuvių kalbos norminimui šiandien rodo aštrios ir gausios diskusijos tarp dviejų stovyklų viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose.

Pirmieji, tarp jų ir Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija, išsako labiau normatyvinį požiūrį į kalbą, susirūpinimą tuo, kaip kalba turėtų būti vartojama, kokių taisyklių laikomasi, bei tikintys, jog egzistuoja idealus kalbos variantas, kuriuo visi turėtų kalbėti.
Oponuojantys šioms nuostatoms, mato kalbą kaip gyvą organizmą, nuolat kintantį ir besivystantį nepriklausomai nuo dirbtinai primestos valios, esą pati kalba ar visuomenė susireguliuos savo vartoseną.

Supažindiname su kolektyvine monografija „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“, sudarytą Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla 2016 m.

Leidinį sudaro trys dalys, apimančios po du skyrius. Pirmoji dalis skirta kalbos norminimo idėjoms ir teorijoms, taip pat kalbos kontrolės mechanizmams Vakarų ir Lietuvos kontekste aptarti, antrosios dalies skyriai pateikia istorinę lietuvių kalbos norminimo ir jos institucijų kūrimo perspektyvą, trečioji dalis skirta dabartinei, t. y. po nepriklausomybės atgavimo įsivyravusiai, lietuvių kalbos politikai ir jos institucinei kontrolei aptarti.

Straipsnių autoriai: kalbininkė, sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė, semiotikė ir filosofė Nijolė Keršytė, kalbos istorikas Giedrius Subačius, literatūrologas, tekstologas Paulius Subačius taip pat istorikai Nerijus Šepetys, Eligijus Raila ir Tomas Vaiseta publikuoja tyrimų, atliktų vykdant projektą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010–2013 m.“ rezultatais pagrįstą medžiagą.

Grupė žinomų Lietuvos kalbotyros ir istorijos specialistų plėtoja ir interpretuoja šiandien ypač opų lietuvių kalbos politinį diskursą: atvirai kritiškai vertina konkrečių kalbos normų svarstymus, norminimo teorijas, idėjas, praktikas nuo sovietmečio iki mūsų dienų. Pasisakoma prieš augantį teisinį lietuvių kalbos reglamentavimą, kalbos politikos srityje dirbančius kalbininkus, siūloma paleisti Kalbos komisiją, Kalbos inspekciją ir visą kalbos praktiką palikti savieigai.

Knygos recenzentė Aurelija Tamošiūnaitė daro išvadą: „Monografija meta iššūkį tiek akademinei, tiek plačiajai Lietuvos visuomenei, siekdama priversti kritiškai permąstyti Lietuvoje iki šiol pagal disciplinarinės galios mechanizmus formuojamą ir valdomą lietuvių kalbos (tiksliau – bendrinės kalbos) politiką“.

Ir antroji knyga – Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Sudaryta L. Vaiciekauskienės. Taip pat išleista „Naujojo židinio-Aidų“ leidyklos 2017 m.

Knygoje publikuojami Ramunės Čičirkaitės, Laimos Nevinskaitės, Giedriaus Tamaševičiaus, Meilutės Ramonienės, Jurgitos Girčienės, Loretos Vaicekauskienės tyrimai, atlikti vykdant projektą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010–2013 m.“

Knygoje diskutuojama apie tai, kaip mūsų nuomonė apie kalbą ir kalbėjimas atspindi visuomenės kalbos idealus, pateikiama įvairių geriausios kalbos idėjų pavidalų ir jų sąlyčių. Pranešama tyrimais patvirtinta žinia, kad kalbos formos nėra savaime nei geros, nei blogos – socialinę reikšmę joms suteikia bendruomenė.

Minimų veikalų autoriams oponuoja Lietuvių kalbos instituto mokslinis darbuotojas dr. Artūras Judžentis: „Lietuvių kalba yra viena pagrindinių tautos savasčių. Būtent tautos, o ne individo. […] Bendrinė lietuvių kalba radosi kaip sąmoningos, valingos veiklos rezultatas, ir toks tegali išlikti. Siūlyti palikti ją savieigai tolygu leisti pačiai gyvuoti, pačiai tvarkytis nuo tautos atsietai valstybei“.

Tokio pobūdžio knygos Lietuvoje pasirodo pirmą kartą, jų išleista vos po 500 egzempliorių tiražu. Yra nuomonių, kad laikui bėgant šios knygos taps lietuvių kalbos istorijos reliktais, kad jomis galėsime didžiuotis taip, lyg turėtumėte Jono Jablonskio pirmojo leidimo vadovėlį.

Leidiniai sudomins lietuvių kalbos žinovus, studentus ir skaitytojus, tyrinėjančius lietuviškos kalbos istoriją ir kultūrą. Juos rasite Didžiojoje skaitykloje.

Su knygų turiniais susipažinkite čia:
Lietuvių kalbos ideologija : norminimo idėjų ir galios istorija / Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2016. – 343, [1] p. : iliustr. – ISBN 978-609-8163-09-4
Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. – Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2017. – 312, [1] p. : iliustr., faks. – ISBN 978-609-8163-13-1

Informaciją parengė:
VAS vyr. bibliotekininkė-metodininkė
Birutė Urbanavičienė

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

11 − eight =

*