Penkios Gedimino Kajėno rekomenduojamos knygos

2019-10-14

Kultūros žurnalistas ir redaktorius, knygų autorius Gediminas Kajėnas, skaitytojams rekomenduoja 5 knygas, kurias vertėtų perskaityti. Jis pats ką tik išleido knygą „33 portretai: pokalbiai su menininkais“, kurioje pateikiami per dešimtmetį parengti pokalbiai su Lietuvos fotografais, rašytojais, dailininkais, aktoriais, skulptoriais, muzikantais bei kino kūrėjais. Knygos pristatymas ir susitikimas su autoriumi bibliotekoje vyks jau spalio 23 dieną. Kol laukiate, pasisemkite idėjų ilgiems rudens vakarams!

Aurimas Švedas, Irena Veisaitė „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“

 

Kultūros istoriko Aurimo Švedo pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Irena Veisaite nėra tiesiog „vieno gyvenimo istorija“. Knygos pasakojimuose apmąstomas nueitas gyvenimo kelias, tačiau paraleliai brėžiamos ir svarbiausių XX bei XXI amžių Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijų epizodai: Kauno gyvenimas tarpukariu, sovietinė okupacija, Holokaustas, penki okupacijos dešimtmečiai, Nepriklausomybės atkūrimas bei jos įtvirtinimas. Tai talpi knyga, kurioje  kvapą gniaužianti ir neįprastai kasdieniška mūsų istorija susipina su žmonių likimais bei savo laiko apmąstymais.

Henrikas Gudavičius, Algimantas ir Mindaugas Černiauskai „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus: laiškai iš kaimo“

 

Gamtininkas ir rašytojas Henrikas Gudavičius tris dešimtmečius gyvena Dzūkijos viensėdyje, iš kur ir siunčia savo laiškus – lėtus, skaidrius, turiningus, kupinus gamtos pajautimo ir ramaus laiko tekėjimo. Skaitant šiuos dienoraščius, pasaulis tampa gerokai paprastesnis. Tai pati tikriausia panacėja nuo kasdienybės šurmulio, žiniasklaidos triukšmo, nuolatinio lėkimo ir nespėjimo. Rašytojo filosofija paprasta – reikia eiti kartu su metų laikais savo paties pramintu taku.

Julius Sasnauskas „Kraujomaiša“

 

Pranciškonas Julius Sasnauskas – subtilaus žodžio ir kasdienybei jautraus žvilgsnio meistras. Jo pamokslai, kaip ir šioje knygoje spausdinamos esė, atveria paradoksalią Gerosios Naujienos žinią, kuri, visų pirma, atrandama ne liturgijoje, iškilmingose šventėse, o paprastuose gyvenimo įvykiuose, senamiesčio gatvelėse ir skvereliuose, kaimo bažnytėlėse ir netikėtuose susitikimuose. Savo tekstuose autorius žongliruoja „vaižgantiškais perliukais“, subtiliai ir jautriai kalbėdamas apie žmogų ir Dievą bei jų kraujomaišą.

Glenn H. Mullin „Keturiolika Dalai Lamų. Šventoji reinkarnacijos tradicija“

 

Tai įspūdingas pasakojimas, kupinas kvapą gniaužiančių istorijų, nekasdienių ženklų iš dangaus, budistinės poezijos bei unikalių Tibeto civilizacijos tradicijų. Tačiau viso to centre – keturiolika asmenybių, per šešis šimtus metų tapusių Tibeto dvasinio bei politinio gyvenimo centru. Tibetiečių ryšys su Dalai Lamomis yra tartum vaiko ir mamos. Nors šiandien Kinijos komunistų okupuotame krašte už Dalai Lamos atvaizdą ar garsiai ištartą jo vardą galima patekti į kalėjimą, didžiausiais žmonių troškimas – pamatyti į laisvą Tibetą – namo – sugrįžtantį Dalai Lamą.

David E. Fishman „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“

 

Ši knyga ne apie žmonių, bet knygų Holokaustą. Apie nacių pastangas išnaikinti visą Lietuvos judaikos rašytinį, istorinį bei meno palikimą. Ir apie žmones Vilniaus gete, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo knygas. Šioje knygoje, lyg įtempto siužeto trileryje, žmonių ir knygų likimai persipina tarpusavyje, tartum patvirtindami, jog esame tai, ką skaitome.

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

14 − one =

*