Tinklaraščio Linksmorijos autorės Ingos Kanišauskės rekomendacija:

Emai paauglystėje pasisekė sutikti tikrąją Meilę. Tokią, kai iš pradžių bijai prieiti, pakalbinti, žvilgtelti, nes, atrodo, kad jis į tave tikrai nekreips dėmesio. Vieno vakarėlio metu, slėpdami jausmus vienas nuo kito, jie įsimyli…

Ema ir Džesas susituokia, mėgaujasi gyvenimu taip, kaip planavo dar paauglystėje. Kelionės… nutrūktgalviški nuotykiai… rutinos nebuvimas… Jie abu laimingi.

Tuo metu, kai pora planuoja švęsti savo santuokos metines, Džesas išskrenda į komandiruotę, kurios metu dingsta.

Ema sunkiai pakelia vyro netektį, jaučiasi taip, lyg jai būtų nuplėšta pusė esybės. Išgyvenusi sunkų sielvarto laiką, nusprendžia grįžti į gimtus kraštus. Mokosi gyventi kitaip, nei buvo pratusi, pradeda dirbti ramų darbą knygyne ir lėtai žingsniuoja į ateitį be mylimo vyro.

Vieną dieną ji sutinka seną draugą Semą, kuris grąžina jai šypseną ir norą gyventi. Vis „draskydama“ save, kad greit pamiršo Džesą, ji vis dėlto vėl įsimyli, jaučiasi galinti vėl būti laiminga. Parašo ilgą atsisveikinimo laišką buvusiam vyrui ir neria į gyvenimo malonumus. Juokiasi, džiaugiasi, susižada ir gyvena.

Bet… vienos vakarienės metu suskamba jos telefonas. Ema atsiliepia ir netiki tuo, ką girdi –  kalba Džesas. Jis gyvas ir nesustodamas kalba apie tai,  kaip kuo greičiau nori grįžti pas ją.

Nuo šio momento moteris turi vyrą ir sužadėtinį vienu metu.

Susitikę oficialūs sutuoktiniai mėgina prisiminti, atgaivinti savo meilę. Džesas išgyveno sunkius laikus pradingęs, o Ema pasikeitė „netekusi“ savo vyro. Iš pradžių puldami viens kitą dėl netinkamo elgesio, jausmų reiškimo, jie galų gale surankioja meilės likučius ir priima sprendimą…

Istorija, kurią gera paskaityti prieš miegą ir ne tik 

AČIŪ Svajonių knygos 💛