Leidžias nuo debesio
Snaigė nustebusi,
Miestą apgaubia
Bežadė tyla.
Ak, pamiršau,
Kad jau šitaip nuo seno
Rudenį keičia žiema. (S. Bareikis)

Iš keturių knygų, kurias mūsų bibliotekai padovanojo mūsų draugai – internetinis knygynas patogupirkti.lt – pirmiausiai norisi pristatyti šią. Galbūt todėl, kad baigiasi metai, kad ką tik praėjo Kalėdos. Galbūt todėl, jog metų virsmas mus skatina susimąstyti apie paprastus, bet svarbius dalykus. Tuomet nejučia dažniau ieškome ne formos, o turinio – eilėraščio, dainos. O bardų dainos – tai, visų pirma, turinys.

Knygos „Bardai. Žodžiai ir natos“ sudarytojas Gediminas Storpirštis cituoja dainuojamosios poezijos vieną pradininkų, dainininką Vytautą Kernagį: „Man visada svarbiau ištraukti melodiją iš paties teksto negu muzikai uždėt žodžius… Kad žodis įprasmintų muziką, o muzika padėtų suskambėti žodžiui…“ Turbūt ši citata geriausiai apibūdina šios knygos turinį – čia sudėtas bardų Giedriaus Arbačiausko, Sauliaus Bareikio, Andriaus Kaniavos, Alinos Orlovos, Domanto Razausko, Kosto Smorigino, Gedimino Storpirščio dainas galima skaityti kaip eilėraščius. Čia tiek gilios prasmės, nuoširdžiai išgyvento jausmo ir išminties. O dainos pažįstamos ir girdėtos, tad, skaitant eiles, kažkur tikrai girdėsis ir muzika.

Mintimis apie bardų kūrybą knygos sudarytojas pakvietė pasidalinti poetą Rimvydą Stankevičių, kompozitorių Vidmantą Bartulį ir muzikologą, kompozitorių Šarūną Naką. Jų įžvalgas rasite knygos pradžioje.

Saulė dangų it pusnį brido.
Medžiai amžių sidabro žaidė.
Sniegas veržės gilyn į vidų
Taip gražiai, kad aš jį, taip gražiai, kad aš jį įleidau.
Kalėdos. (R. Stankevičius)